Valstybės kontrolė atskleidė rimtas klaidas svarbiausiose šalies finansų ataskaitose
Kas iš tiesų žino, kiek turto turi valstybė, kiek skolinga „Sodra“ ir kaip tiksliai išleidžiami milijonai sveikatos apsaugai? Pasak Valstybės kontrolės, šiuo metu atsakymai į šiuos klausimus – migloti. Naujausios 2024 m. finansinių ataskaitų audito išvados rodo: reikšmingos klaidos dokumentuose neleidžia susidaryti aiškaus ir patikimo vaizdo apie šalies finansinę padėtį.
Auditoriai išanalizavo svarbiausių valstybės fondų – Privalomojo sveikatos draudimo, „Sodros“ bei valstybės biudžeto – ataskaitas ir pateikė sąlyginę nuomonę. Tai reiškia, kad duomenyse rasta tiek netikslumų, kad jie gali klaidinti ir sprendimų priėmėjus, ir visuomenę[1].
Tuo tarpu mažesnių fondų – Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų, Pensijų anuitetų ir Valstybės gynybos – ataskaitos reikšmingų iškraipymų neturi. Joms pateiktos teigiamos, besąlyginės išvados.
Pateikiant ataskaitas nesilaikoma terminų
Dar vienas rimtas signalas – valstybės pažangos ataskaita jau antrus metus iš eilės nepateikiama laiku. Šiemet vietoje galutinės versijos pateikti tik projekto duomenys, nors įstatymas įpareigoja tai padaryti iki balandžio 20 dienos. Tokie vėlavimai trukdo pateikti išsamų vertinimą tiek Seimui, tiek visuomenei.
„Tai, kad valstybės pažangos ataskaita jau antrus metus nepateikiama laiku, rodo, kad viešojo sektoriaus veikloje būtina stiprinti lyderystę ir požiūrį į veiklos įsivertinimo svarbą. Skaidrumas ir atskaitomybė – pamatinis viešojo sektoriaus veiklos principas.
Siekiant išvengti pasikartojančių valstybės pažangos ataskaitos vėlavimų ir laiku įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą atsiskaityti visuomenei apie viešųjų lėšų panaudojimą ir pasiektus tikslus, tikslinga peržiūrėti bei optimizuoti ataskaitų rengimo ir pateikimo procesus“, – teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad būtina peržiūrėti ir tobulinti ataskaitų rengimo bei pateikimo procesus, kad duomenys būtų tikslūs, skaidrūs ir pateikiami laiku. Tai yra esminė sąlyga veiksmingam viešųjų lėšų valdymui.

7 milijardai neaiškaus turto ir dar 700 milijonų – nežinia, kur
Gegužės 15-ąją paskelbtoje audito išvadoje paaiškėjo, kad valdžia negali paaiškinti, kur ir kaip panaudota net 700 mln. eurų, o net 7 mlrd. eurų turto vertė kelia abejonių – apskaita netvarkinga, duomenys neišsamūs, o kai kuriais atvejais apskritai neegzistuoja[2].
Neaiškių pinigų skirstymas reiškia, kad kitų metų biudžeto planavimas tampa spėlione – neaišku, kur galima būtų taupyti, o klaidų kaina gali siekti šimtus milijonų.
Auditas taip pat parodė, kad:
- 2,5 mlrd. eurų medynų ir beveik 700 mln. eurų miško žemės vertė negali būti patvirtinta – apskaitos spragos Aplinkos ministerijoje kartojasi nuo 2019-ųjų.
- 1,8 mlrd. eurų žemės sklypų vertės pagrįsti negali Nacionalinė žemės tarnyba – trūksta duomenų, kaip keitėsi sklypų vertė ir kiek jie realiai kainavo.
- 1,4 mlrd. eurų mineralinių išteklių apskaita neegzistuoja – Geologijos tarnyba nepateikė duomenų, neįvertino nei sunaudotų, nei naujų išteklių.
- 464 mln. eurų muziejinių vertybių likimas – paslaptis. Dalis jų nėra inventorizuota, apskaita – fragmentiška arba jos visai nėra. Dėl unikalumo kai kurios vertybės vertinamos simboliškai – 1 euru.
- 378 mln. eurų kariuomenės infrastruktūros vertė galėjo būti klaidingai sumažinta – kapitalinis turtas galimai registruotas kaip paprastas remontas.
Lietuviai kaip reikiant pasismagino COVID-19 pandemijos metu
Tuo tarpu gegužės pradžioje Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad Lietuva per 2014–2020 m. laikotarpį netinkamai panaudojo daugiau nei 235 mln. eurų ES fondų, o klaidų lygis siekė 14,15 proc. – rekordiškai daug. Didžiausi pažeidimai – verslui skirtoje COVID-19 pagalboje. Už dešimtis milijonų sukurtos el. parduotuvės buvo prastai prižiūrimos ir neatitiko vertės. Dėl klaidų statybų sektoriuje ir viešuosiuose pirkimuose Lietuva iš valstybės biudžeto turėjo padengti daugiau kaip 216 mln. eurų korekcijų.
Tuo pat metu kilo skandalas dėl vakcinų. 2023–2024 m. Lietuva sunaikino daugiau nei 6,5 mln. dozių, kurių vertė viršija 50 mln. eurų. Nors panaudojama vos 16 proc. vakcinų, jų įsigijimas nemažėja – 2025 m. vėl planuojama pirkti šimtus tūkstančių dozių. Politikai ragina peržiūrėti sutartis ir sustabdyti švaistymą.

Neskaidrūs debesys temdo ir Europos padanges
Praėjusią savaitę Europos Audito Rūmų tyrimas atskleidė, kad per trejus metus ES nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) skyrė 7,4 mlrd. eurų, tačiau aiškių taisyklių dėl lėšų skirstymo ilgą laiką nebuvo. Daugiausia paramos atiteko didelėms ir įtakingoms organizacijoms, dažnai susijusioms su valdžia ar verslu, o mažesnės NVO tenkinosi menka, vienkartine parama. Kai kurios NVO buvo samdomos lobistinei veiklai kitose ES institucijose, o jų teisinis statusas ir finansavimo šaltiniai dažnai lieka neaiškūs.
Finansavimo problemos juntamos ir tarptautiniu mastu – pasikeitus JAV administracijai, daugelis Lietuvos NVO neteko amerikietiškos paramos, sustojo projektai, susiję su žmogaus teisėmis, Ukraina ar lytiškumo ugdymu. Ekspertai įspėja, kad nepakankamas skaidrumas silpnina pasitikėjimą organizacijomis ir sudaro sąlygas priešiškų jėgų įtakai. Todėl skaidrumo reikalavimų griežtinimas tampa esmine ES politikos dalimi.