Akiratyje – COVID-19 pandemijos metu netinkamai prižiūrėti elektroniniai projektai
Valstybės kontrolės auditas atskleidė skaudžią tiesą apie tai, kaip Lietuvoje buvo panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos 2014–2020 m. laikotarpiu. Auditoriai suskaičiavo, kad netinkamai panaudota daugiau kaip 235 mln. eurų, o bendras klaidų lygis siekė 14,15 proc. – tai aukščiausias rezultatas per visą audituojamą laikotarpį ir gerokai viršija Europos Komisijos nustatytą 2 proc. toleruotiną ribą. Tik skolą į europinį biudžetą teko draugiškai padengti visiems mokesčių mokėtojams.
Pranešama, kad didžiausių problemų kilo vertinant COVID-19 pagalbos priemones verslui. Ypač daug kritikos sulaukė priemonė „E. komercijos modelis“, kurios vertė viršijo 40 mln. eurų. Audito duomenimis, projektai buvo silpnai prižiūrimi – nebuvo rizikų valdymo kontrolės, todėl už milijonus eurų sukurtos el. parduotuvės dažnai neatitiko joms skirtų lėšų vertės. Inovacijų agentūra jau pripažino daugiau nei 3,6 mln. eurų išlaidų netinkamomis finansuoti, o šie pinigai turėtų būti susigrąžinti iš projektų vykdytojų.
Pažeidimai fiksuoti ir statybų sektoriuje – kai kuriuos ypatingos kategorijos statinius statė bendrovės ar specialistai, neturintys reikiamų atestatų. Tarp tokių objektų – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo centras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos miestelis. Dėl šių pažeidimų netinkamomis pripažintos dar 3,5 mln. eurų išlaidų.
Prašvaistytus milijonus į ES biudžeto skylę teko grąžinti visiems Lietuvos gyventojams
Auditoriai taip pat užfiksavo sistemines viešųjų pirkimų problemas, ypač dėl rangos sutarčių keitimų jau įgyvendinimo metu. Naujoji praktika – kai keitimai vertinami tik matematiškai – esą atveria kelią piktnaudžiavimui ir pažeidžia konkurencijos principus.
Dėl visų šių pažeidimų Lietuvai teko iš valstybės biudžeto padengti daugiau nei 216 mln. eurų vadinamosios finansinės korekcijos. Tai reiškia, kad ES lėšos iš esmės buvo švaistomos, o už tai mokėjo visi šalies mokesčių mokėtojai.
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pabrėžė, kad būtina išmokti pamokas prieš pradedant naująjį 2021–2027 m. finansavimo laikotarpį. Pasak jo, šis auditas atskleidė sistemines problemas, kurias būtina spręsti dabar, kad ES parama Lietuvai virstų realiais pokyčiais, o ne prarastomis galimybėmis.
„Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti daugiau kaip 216 mln. Eur finansinę korekciją, kuri dengiama valstybės pinigais. Auditoriai šioje ataskaitoje dalijasi projektus administruojančių institucijų rizikomis, kurios, tikiu, bus labai naudingos administruojant 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio projektus. Taip pat tikiuosi, kad naujo laikotarpio ES projektuose dabar nustatytos klaidos nesikartos ir jų žymiai sumažės“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Akis bado ir į unitazą nuleistų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai
COVID-19 vakcinų likimas Lietuvoje kelia rimtų klausimų dėl valstybės lėšų naudojimo efektyvumo – per pastaruosius metus utilizuota vakcinų už daugiau nei 50 milijonų eurų, o panaudojimo mastai – drastiškai sumažėję.
Kaip viešai skelbia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, 2023 metais buvo sunaikinta daugiau nei 2,5 milijono vakcinų dozių, kurių vertė viršijo 47 mln. eurų, o 2024-aisiais šis skaičius jau siekia virš 4 mln. eurų. Tai reiškia, kad nepaisant mažėjančio poreikio, Lietuva ir toliau perka vakcinas, kurios realiai lieka nepanaudotos.
Pasak Žemaitaičio, vakcinacijos apimtys šiuo metu kritusios iki minimumo – šį sezoną panaudota vos 16 proc. nupirktų vakcinų, o kai kuriose gydymo įstaigose paskiepijama net mažiau nei 0,5 proc. pacientų. Tačiau, nepaisant šių skaičių, vakcinų įsigijimo planai nemažėja – 2025 m. numatyta įsigyti 180 tūkst. dozių, 2026 m. – jau 276 tūkst.
Tokia situacija, pasak politiko, yra tiesiog lėšų švaistymas, kuris galėtų būti nukreiptas į kitas svarbias sritis, pavyzdžiui, krašto apsaugos finansavimą. Jis ragina Sveikatos apsaugos ministeriją ir Europos Komisiją peržiūrėti vakcinų tiekimo sutartis, kad būtų išvengta dar didesnių nuostolių ateityje.
Europiniai pinigai buvo prataškyti ir kitose Europos šalyse: nuostoliai siekė ir 600 mln. eurų
Tuo tarpu pernai metų balandžio 4 d., vykdydamos didžiulės 600 mln. eurų vertės sukčiavimo schemos, susijusios su COVID-19 išieškojimo fondais, tyrimą, valdžios institucijos, organizuodamos plataus mąsto susidorojimą keturiose Europos šalyse, suėmė 22 asmenis. Europos prokuratūra (EPPO) atskleidė, kad Italijoje, Austrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje buvo surengti koordinuoti reidai, nukreipti prieš nusikalstamą tinklą, įtariamą ES atkūrimo ir atsparumo fondo (angl. RRF) lėšų grobstymu.
Sukčiavimo, kuris, kaip įtariama, buvo organizuotas 2021-2023 m., centre buvo Italijos RRF dalis, kuri buvo sukurta siekiant padėti ES šalims atsigauti po ekonominių pandemijos padarinių. Italijos finansų policija Guardia di Finanza, vykdydama tyrimą, jau įšaldė turto už daugiau kaip 600 mln. eurų.
Audito Rūmai atkreipė dėmesį į netinkamai naudojamas europines lėšas
2023 m. spalio mėn. Europos Audito Rūmai (EAR) įspėjo, kad dėl spaudimo greitai panaudoti ES lėšas padaugėjo netinkamo valdymo atvejų. Atlikus 196 mlrd. eurų, išmokėtų 2022 m., auditą, nustatyta, kad 4,2 proc. lėšų padaryta pažeidimų, o ankstesniais metais jų buvo 3 proc. Skubėjimas laikytis terminų, ypač pagal Atsigavimo po pandemijos fondą, padidino klaidų, prastai įgyvendinamų projektų ir net sukčiavimo riziką.
Audito metu buvo nustatyta plačiai paplitusių problemų, įskaitant netinkamas finansuoti paraiškas ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus. Vienas iš atvejų buvo susijęs su Italijos ūkininku, kuris melagingai prašė subsidijų už sklypą, kuriame nebuvo citrinmedžių.
Be to, susigrąžinimo fondas nustatė, kad 15 iš 281 tikslų buvo neįgyvendinti, netinkami arba panaikinti. Nepaisant to, Europos Komisija gynė savo išmokas, o Italijoje ir Ispanijoje augo susirūpinimas dėl Italijos ir Ispanijos gebėjimo efektyviai valdyti ir naudoti joms skirtas lėšas.
