Jaunimas vis dažniau trokšta pasaulio be interneto
Nauja apklausa atskleidė, kad beveik pusė jaunimo norėtų gyventi pasaulyje be interneto. Tyrimas parodė, kad beveik 70 % 16–21 metų jaunuolių jaučia prastesnį savęs vertinimą po laiko praleidimo socialiniuose tinkluose[1].
Penkiasdešimt procentų JK atlikto tyrimo respondentų palaikytų „skaitmeninį komendanto valandą“, ribojančią prieigą prie tam tikrų programėlių ir svetainių po 22 valandos, o 46 % teigė, kad geriau būtų būti jaunu pasaulyje be interneto apskritai.
Apklausos dalyviai taip pat atskleidė, kad ketvirtadalis praleidžia daugiau nei keturias valandas per dieną socialiniuose tinkluose. Net 42 % prisipažino melavę tėvams ar globėjams apie savo veiklą internete.
Dar 42 % teigė melavę apie savo amžių, 40 % turėjo klastotinius arba „laikinus“ paskyrų profilius, o 27 % apsimetė visiškai kita asmenybe.
Skaitmeninės priežiūros ribojimai nepanaikina rizikų
Didžiosios Britanijos technologijų sekretorius Peteris Kyle jau užsiminė apie galimą tam tikrų programėlių, pavyzdžiui, TikTok ar Instagram, naudojimo laiko ribojimą. Tačiau vaikų saugumo organizacijos, tokios kaip NSPCC, atkreipia dėmesį, kad vien skaitmeninė komendanto valanda neapsaugo vaikų nuo žalingos internetinės medžiagos.
NSPCC vaikų saugumo internetinėje erdvėje politikos vadovė Rani Govender pabrėžė: „Skaitmeninė komendanto valanda viena negali apsaugoti vaikų nuo rizikų. Jie gali susidurti su jomis ir kitais dienos momentais, todėl poveikis išlieka.“
Jos teigimu, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas tam, kad vaikai naudotųsi saugesnėmis ir mažiau priklausomybę keliančiomis platformomis. Britų standartų institucija apklausė 1293 jaunus žmones ir nustatė, kad 27 % jų dalinosi savo buvimo vietos informacija su nepažįstamaisiais.
Trys ketvirtadaliai pripažino, kad pandemijos metu praleido daugiau laiko internete, o 68 % mano, kad tai pakenkė jų psichinei sveikatai.
Skaitmeninės žalos suvokimas auga, o veiksmų dar laukiama
Molly Rose fondas, skirtas savižudybių prevencijai, vadovas Andy Burrows pažymėjo, kad jaunimas suvokia interneto keliamas grėsmes ir nori, kad technologijų įmonės imtųsi veiksmų.
Jis pabrėžė, kad algoritmai dažnai pateikia turinį, kuris gali greitai įtraukti jaunus žmones į žalingą ir nerimą keliančią informaciją, todėl būtina kuo skubiau įvesti saugos priemones, kurios atitiktų vaikų ir visuomenės interesus.
Daug žmonių, ypač jaunų, pradeda rinktis „dumbphone“, paprastus mobiliuosius telefonus, kurių funkcijos apsiriboja skambučiais ir žinutėmis, vengdami išmaniųjų telefonų priklausomybės[2].
Ši tendencija atspindi augantį siekį gyventi sąmoningiau ir mažinti laiką prie ekranų. Mokyklos ir darbovietės vis dažniau palaiko tokią praktiką, skatinančią geresnį dėmesio sutelkimą ir socialinius ryšius.
Detoksikacijos priežastys: socialinių tinklų spąstai ir psichinė sveikata
Harvardo universiteto tyrimai rodo, kad socialinių tinklų naudojimas aktyvuoja smegenų atlygio centrus panašiai kaip priklausomybę keliantys cheminiai junginiai. Dėl to vartotojai dažnai patiria priklausomybę nuo programėlių.
Be to, ilgas laikas prie ekranų susijęs su padidėjusia nerimo, depresijos ir vienišumo rizika, ypač jauniems suaugusiesiems. Pereinant prie paprastesnių telefonų, žmonės siekia nutraukti nuolatinio palyginimo ir baimės kažką praleisti (FOMO) ciklą, kuris dažnai įsivyrauja socialiniuose tinkluose. Apribojus ekranų laiką, galima sumažinti psichinės sveikatos sutrikimų simptomus.
Žmonės yra socialinės būtybės, todėl ilgalaikis ekranų naudojimas gali pakenkti tikram bendravimui. „Dumbphone“ judėjimas padeda vėl išmokti būti čia ir dabar, skatindamas gilesnes ir prasmingesnes žmogaus žmogui patirtis. Be to, sumažėjus skaitmeninėms trikdžiams, žmonės pastebi geresnį miego kokybę, didesnį dėmesio sutelkimą ir pagerėjusią atmintį.
Galiausiai, mažesnis ekranų naudojimas suteikia galimybę iš naujo atrasti nuobodulį ir kūrybiškumą, kurie yra būtini asmeniniam augimui ir inovacijoms. Net trumpas „skaitmeninis detoksas“ gali padėti atstatyti sveiką santykį su technologijomis ir pagerinti bendrą savijautą.
