Seimas pritarė Turto banko pertvarkai į akcinę bendrovę – žadama daugiau skaidrumo ir naudos valstybei
Valstybės turtą valdantis Turto bankas laukia svarbių permainų – Seimas po pateikimo pritarė Finansų ministerijos siūlymui jį pertvarkyti į akcinę bendrovę. Šiuo žingsniu esą siekiama ne „išparceliuoti“ Lietuvą, bet neva atnaujinti įmonės struktūrą, išplėsti jos veiklą, pritaikant sukauptą patirtį nekilnojamojo turto valdyme įvairiose valstybės srityse – nuo sveikatos apsaugos iki kultūros, švietimo, teisingumo ar vidaus reikalų.
Kaip nurodoma, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad valstybės nekilnojamasis turtas būtų valdomas centralizuotai, skaidriai ir efektyviai, taip mažinant išlaikymo kaštus ir perteklinį turtą[1].
Tapus akcine bendrove, Turto bankui bus taikomi griežtesni valdymo, planavimo ir atskaitomybės standartai, būdingi kitoms valstybės valdomoms įmonėms. Įmonė galės veikti lankstesnėmis sąlygomis – įstatuose numatytos naujos komercinės veiklos sritys atvers duris ir papildomiems pajamų šaltiniams.
Pernai Turto bankas skaičiavo milžiniškus pelnus
2024-ieji Turto bankui buvo sėkmingi – per metus parduota daugiau nei 500 nekilnojamojo turto objektų, o įplaukos pasiekė 37 mln. eurų. Tarp parduotų pastatų – pirtis Molėtuose prie ežero, tvenkinių kompleksas Mikalinės kaime, objektai prie Žaliųjų ežerų Vilniuje. Vis dėlto šie sandoriai kelia klausimų: ar tikrai visa tai – tik „nereikalingas“ turtas, ar tyliai išparduodamos svarbios visuomenei vietos?
Turto bankas teigia siekiantis efektyvumo, tačiau į aukcionus vis dažniau patenka gamtos apsuptyje esantys pastatai. Nauji savininkai neretai apriboja prieigą prie ežerų ar miškų, o visuomenė netenka laisvai prieinamų erdvių. Nors dalis lėšų naudojama modernizacijai ar socialiniams projektams, tokių atvejų nedaug – dauguma objektų atsiduria privačiose rankose.
2025-aisiais planuojama dar daugiau pardavimų – tarp jų buvęs žirgynas Buivydiškėse, kai kurių universitetų ir kolegijų turtas.
Į akcinę bendrovę buvo pertvarkyta ir „Regitra“
Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pertvarkyti valstybės įmonę „Regitra“ į akcinę bendrovę – sprendimas buvo priimtas dar iki 2024 m. liepos 1 d. Tuometinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė aiškino, kad toks žingsnis geriausiai atitiko įmonės veiklos specifiką ir padėjo užtikrinti efektyvesnį tikslų įgyvendinimą.
Pertvarkius teisinį statusą, „Regitra“ galėjo lanksčiau valdyti finansinius resursus, greičiau priimti sprendimus, plėtoti skaitmenines paslaugas ir pritraukti kvalifikuotus specialistus. Be to, buvo tikimasi, kad naujas modelis užtikrins didesnę finansinę grąžą valstybei per dividendus.
Šis pokytis atitiko EBPO ir Valstybės kontrolės rekomendacijas bei Vyriausybės programos nuostatas, siekiančias gerosios valdysenos viešajame sektoriuje. Svarbu, kad pertvarka buvo įgyvendinta be papildomo valstybės biudžeto finansavimo.
Prieš keletą metų į akcines bendroves pertvarkytos dar trys valstybinės įmonės
Tuo tarpu 2022 metų lapkritį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos pasiūlymui pertvarkyti valstybės įmones „Oro navigacija“, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir Lietuvos automobilių kelių direkciją į akcines bendroves. Ši pertvarka leido įmonėms tapti lankstesnėmis, greičiau priimti sprendimus ir efektyviau įgyvendinti strateginius projektus[2].
Po pertvarkos šios įmonės įgijo galimybių pritraukti investicijas, plėtoti inovacijas ir vystyti naujas paslaugas. Pavyzdžiui, „Oro navigacija“ pradėjo plėtoti paslaugas bepiločiams orlaiviams, o Klaipėdos jūrų uostas galėjo vystyti jūrinių vėjo elektrinių gamybą. Lietuvos automobilių kelių direkcija sparčiau įgyvendino svarbius infrastruktūros projektus. Be to, pertvarkytos įmonės galėjo steigti antrines įmones, atskirdamos rizikingas veiklas nuo pagrindinių.
Nepaisant teisinės transformacijos, įmonės išlaikė savo valstybinę reikšmę: jų akcijos liko priklausyti valstybei, o svarbūs infrastruktūros objektai, kaip keliai ir uostai, išliko valstybės nuosavybė. Pertvarka buvo vykdoma siekiant efektyvinti valdymą ir geriau prisitaikyti prie rinkos pokyčių, užtikrinant valstybės investuotojo interesus.
