Antrasis pasaulinis karas nusinešė milijonus gyvybių
Gegužės 8 d. Lietuva ir pasaulis mini Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną, šiemet pažymėdami 80-ąsias karo pabaigos metines. Ši diena – tai proga prisiminti milijonus žuvusiųjų, patirtus sukrėtimus ir išmoktas pamokas, kurios aktualios ir šiandien. Lietuvoje vyksta atminimo ceremonijos, o įvairios šalys Europoje bei už jos ribų rengia iškilmes, karinius paradus ir pagerbimo renginius.
Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena yra minima gegužės 8-ąją. 1945 m. šią dieną nacistinė Vokietija pasirašė besąlyginę kapituliaciją, oficialiai užbaigdama karą Europoje.
Konfliktas, prasidėjęs 1939 m., nusinešė dešimtis milijonų gyvybių – žuvo kariai, civiliai, o Holokaustas tapo vienu tragiškiausių žmonijos istorijos epizodų. Karas paliko gilius randus visame pasaulyje, o Lietuvai jis reiškė ne tik milžiniškas netektis, bet ir naujus išbandymus – sovietų okupaciją, trėmimus, represijas bei Laisvės kovas, kurios tęsėsi dar dešimtmetį po karo.
G. Paluckas: būtina saugoti karo aukų ir žmogiškumo pavyzdžių atminimą
Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas, kalbėdamas apie šią dieną, pabrėžė jos reikšmę[1]:
„Šiandien prisimename Antrojo pasaulinio karo aukas – milijonus žmonių, kurių gyvenimai nutrūko totalitarinių ideologijų sukeltoje tragedijoje, griovusioje valstybes, bendruomenes ir šeimas. Šio karo tąsa Lietuvai reiškė naujus sukrėtimus, nelaimes, dangstytas po tariamų išvaduotojų vėliavomis – sovietų trėmimus, represijas, daugiatūkstantines žūtis Laisvės kovose.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tuos, kurie karo metu išliko žmogiški:
„Svarbu nepamiršti, kad aklinoje karo tamsoje visgi buvo savo jėgomis, nepaisant pavojų, kūrusių šviesą – žmonių, kurie gelbėjo persekiojamas Holokausto aukas, padėjo ištiktiems karo negandos, sunkių pasirinkimų kryžkelėje išliko žmogiškumo pusėje. Aukščiausias jų moralinis pavyzdys niekuomet nebus užgožtas laiko dulkėmis, kad ir kiek metų po šios tragedijos praeitų.“
Premjeras akcentavo ir taikos svarbą:
„Reikšdami pagarbą karo aukoms, šiandien saugome ir perspėjimą savo bei ateities kartoms – taika ir laisvė yra brangiausios, visomis jėgomis saugotinos ir gintinos vertybės.“
Šie žodžiai ypač aktualūs dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai skirtingose vietovėse vyksta įvairūs kariniai konfliktai.
Lietuvoje gegužės 8-ąją parodoma pagarba aukoms ir istorinei atminčiai
Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena minima su pagarba ir susikaupimu. Prezidentas ir kiti valstybės vadovai tradiciškai lankosi Antakalnio kapinėse Vilniuje, kur pagerbiami 1941–1945 m. žuvę kariai. Čia esantys memorialai primena apie dideles netektis, patirtas per karą. Taip pat prisimenamos civilių aukos – Pirčiupių miestelio tragedija 1944 m., kai naciai sudegino gyventojus, bei Semeliškėse, Dargonių miške 1941 m. sušaudyti žydai, tapę Holokausto aukomis.
Šiais metais šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvauja atminimo ceremonijoje Macikuose, Šilutės rajone, kur tars žodį, pagerbdami aukas. Macikai – simbolinė vieta, menanti karo belaisvių stovyklą, veikusią Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo, sovietų okupacijos laikotarpiu.
„Čia veikė dviejų brutalių režimų lageriai, o apie karo belaisvių stovykloje vykusius žiaurumus ilgus metus buvo nutylima, bandoma juos tiesiog ištrinti. Šiandien, kai pasaulyje vėl kalbama apie galią vietoj teisės, kai vėl matome karo grėsmę, prievartą, apsimestinius „taikos“ susitarimus, dėl kurių kenčia paprasti civiliai, mes privalome ne tik įamžinti istorinę atmintį, bet ir atiduoti deramą pagarbą totalitarinių režimų aukoms“, – teigė S. Skvernelis[2].
Pasaulio renginiai: kaip karo pabaigos 80-metį mini skirtingos šalys?
Jungtinėje Karalystėje ši diena minima su dideliu dėmesiu karo veteranams ir jų aukoms. Šiemet Londone vyksta pamaldos Vestminsterio abatijoje, o vakare – didelis koncertas, skirtas karo kartos atminimui. Premjeras Keiras Starmeris pabrėžė[3]:
„Karo kartos sudėtos aukos niekada neturėtų būti pamirštos.“
Šiai progai aludės visoje šalyje dirbs ilgiau, kviesdamos bendruomenes susiburti ir prisiminti istoriją. Be to, pirmadienį Londone surengtas karinis paradas, kuriame dalyvavo karališkoji šeima, buvo cituojami Winstono Churchillio žodžiai, o virš miesto praskriejo lėktuvai, simbolizuodami karo laikų dvasią. Karalius Karolis III Bakingamo rūmuose priėmė veteranus, išreikšdamas pagarbą jų atminimui.
Prancūzijoje prezidentas Emmanuelis Macronas gegužės 8 d. padėjo vainiką ant Nežinomo kareivio kapo prie Triumfo arkos Paryžiuje, o Eliziejaus laukuose vyko karinis paradas.
Šalis taip pat mini savo išsivadavimą iš vokiečių okupacijos – pernai buvo paminėtos 80-osios metinės, kai 1944 m. birželį sąjungininkai išsilaipino Normandijoje. Šiame minėjime dalyvavo tuometinis JAV prezidentas Joe’as Bidenas ir karalius Karolis III. Be to, Prancūzija prisiminė Strasbūro ir Kolmaro išlaisvinimą – pastarasis buvo paskutinis didelis Antrojo pasaulinio karo mūšis Prancūzijos žemėje, įvykęs 1945 m. vasarį.
Rusijoje karo pabaiga minima gegužės 9 d., nes kapituliacija įsigaliojo jau po vidurnakčio Maskvos laiku. Šiemet Raudonojoje aikštėje vyks didelis karinis paradas, kuriame dalyvaus daugiau nei 10 tūkst. karių, kariūnų mokyklų kadetai ir „Junarmija“ nariai – karinė vaikų ir jaunimo organizacija.
Tikimasi, kad bus pademonstruota vidutinio nuotolio raketa „Orešnik“, pirmą kartą išbandyta 2024 m. lapkritį kare su Ukraina. Parado stebėti atvyks per 20 valstybių vadovų, tarp jų – Kinijos lyderis Xi Jinpingas, laikomas pagrindiniu Vladimiro Putino sąjungininku. Paradai vyks ne tik Maskvoje, bet ir Sankt Peterburge, Vladivostoke bei kituose Rusijos miestuose.
JAV, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, oficialiai šios dienos nešvenčia, nes karas šiai šaliai baigėsi vėliau – 1945 m. rugsėjo 2 d., kai Japonija pasirašė kapituliaciją, pažymėdama Pergalės prieš Japoniją dieną.
JAV į karą įsitraukė 1941 m. gruodį po Japonijos atakos Perl Harbore, o Pergalės prieš Japoniją diena taip pat minima rugpjūčio 15 d., kai Japonija paskelbė pasiduodanti. JAV suvaidino lemiamą vaidmenį nugalint nacistinę Vokietiją, ypač po išsilaipinimo Normandijoje 1944 m. Tiesa, D. Trumpas siūlo ateityje gegužės 8-ąją švęsti kaip Antrojo pasaulinio karo pergalės dieną.
