Neatsiradus papildomiems atliekų rūšiavimo pajėgumams, jų deginimas būtų geriausia išeitis
Vilniaus meras Valdas Benkunskas atskleidė, kad jei artimiausiu metu regione nepavyks atnaujinti atliekų rūšiavimo, šiukšlių deginimas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) taps realiausia alternatyva. Anot jo, ši galimybė išlieka, nes rūšiavimo pajėgumų nėra tiek, kad galėtume efektyviai tvarkyti atliekas kitu būdu.
„Jeigu mes neturime papildomų rūšiavimo pajėgumų, staigiai neatsiranda kažkokie alternatyvūs būdai, kur mes galime išrūšiuoti, atliekas sutvarkyti galime dviem būdais. Vienas – vežti į sąvartyną, kas mano supratimu yra pati blogiausia opcija iš gamtosauginės ir iš kainos pusės. Alternatyva yra sudeginti nerūšiuotas atliekas kogeneracinėje jėgainėje“, – sakė sostinės meras V. Benkunskas[1].
Šiuo metu Vilniaus miesto valdžia laukia atsakymų iš „Energesman“ apie papildomų rūšiavimo pajėgumų įrengimą, kad situacija būtų suvaldyta. Gaisras Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje, kurio metu sudegė apie 7,500 kv. m pastato, pristabdė rūšiavimo procesą, tačiau tikimasi, kad elektros tiekimo atkūrimas leis gamykloje greitai vėl pradėti darbą.
Tačiau pirmiausia bus sutelktos pajėgos į mobilų atliekų rūšiavimą, kad greičiau atkurti gamyklos veiklą. Kol kas, kol laukiamas leidimas deginti nerūšiuotas atliekas VKJ, V. Benkunskas tikisi, kad situacija greitai stabilizuosis, tačiau, jei problemos neišsispręs, šiukšlių deginimas esą gali tapti būtinybe.
Atliekų rūšiavimas miestą išgelbės nuo tapimo Kariotiškių sąvartynu
Didelį susirūpinimą Vilniaus tarša išreiškęs miesto vadas taip pat pridūrė aktyviai besiimantis sprendimų, kad sostinė netaptų vienu dideliu Kariotiškių sąvartynu[2].
„Vilniečių atliekų kiekis per dieną yra milžiniškas. Per dieną sukuriama apie 400 t atliekų – paprastai tariant – tai net 40 pilnų sunkvežimių. Galite įsivaizduoti, ką reikštų kiekviena diena, jei sistema stotų.“ – rašė A. Benkunskas.
Sostinės vadas pridūrė, kad vienas iš prioritetinių darbų – tai tinkamas naujai gaunamų atliekų rūšiavimas.
„Davėme užduotį privatiems rūšiuotojams padaryti papildomą rūšiavimą, kalbamės su aplinkinių savivaldybių merais, kad vežtų atliekas ne į Vilniaus tvarkymo centrą, o į Kauno, Panevėžio, Utenos, Alytaus. Davėme užduotį gaisrą patyrusiai įmonei kuo greičiau atstatyti pajėgumus.
Tuo tarpu vilniečius kviečiu dar kruopščiau rūšiuoti atliekas – tai mums padės lengviau suvaldyti šią sunkią situaciją.“ – pridūrė V. Benkunskas.
Nuolat gaisruose skęstantis Vilnius
Sekmadienio rytą Vilniuje, Jočionių gatvėje, kilo didelis gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje „Energesman“, sukeldamas didelį pavojų aplinkai. Gaisras prasidėjo betoniniame tunelyje, kur buvo laikomos netinkamos atliekos. Nors apsauga bandė gesinti ugnį, ji greitai išplito į kitus pastato sektorius, apimdama ir išrūšiuotas šiukšles. Net septynios autocisternos ir keltuvas dalyvavo gesinimo darbuose, tačiau ugnis lokalizuota tik po kelių valandų.
Aplinkosaugininkai ir sveikatos specialistai įspėjo, kad dūmai gali kelti pavojų sveikatai, todėl gyventojams buvo rekomenduota likti namuose. Gaisro priežastys dar tiriamos, tačiau gali būti, kad užsiliepsnojo dėl netinkamai išmestų gyventojų atliekų. Tuo tarpu gamykla vertina nuostolius ir planuoja greitą darbų atnaujinimą.
Tai nėra pirmas kartas, kai Vilniuje kyla gaisras atliekų tvarkymo įmonėse. Praėjusiais metais gaisras kilo Gariūnų rūšiavimo centre, o po jo buvo atkurtas „Ecoservice“ centras su nauja priešgaisrine sistema. Tačiau aplinkosauginių problemų Lietuvoje – daugiau nei pakankamai.
Panašūs atvejai rodo, kad Lietuvoje ne tik atliekų tvarkymas, bet ir kiti aplinkosaugos klausimai kelia rimtų iššūkių. Neteisėtai užkastos atliekos, naftos teršalai ir pavojingi nuotekų išmetimai – kasmet pasitaikantys incidentai, kurie sukelia milijonines žalas aplinkai.
Prie Benkunsko sostinė visokeriopai „klesti“
Tačiau dar vasarą neapsikentę tokio miesto valdymo vilniečiai jau pradėjo ir viešai skųstis ir gėdinti miesto merą keldami į viešąją erdvę nuotraukas iš pačios Vilniaus širdies, pritraukiančios daugiausiai turistų ir miesto svečių – senamiesčio.
Visgi, nuotraukoje senamiesčio kone nematyti, mat visą kultūrinio paveldo vaizdą ir kvapą užgožia „neapolietiškai“ išrikiuota šiukšlių krūva, tapusi tikru konteineriu po atviru dangumi.
Valdant šilutiškiui V. Benkunskui, vilniečiai taip pat pastebėjo ir retėjančias žalumos gretas – ypatingai tą pajutę Žvėryno gyventojai, o medžių pjūklų burzgimas jau tapęs naujai išaušusios dienos ženklu.
Per pastaruosius mėnesius sostinėje vienas po kito kertami parkai, pakrantės ir brandūs medžiai, tarp jų – beržai, tuopos, liepos. Tarp nukentėjusių teritorijų – ir Žvėrynas, kur Neries pakrantėje iškirsta šimtai medžių. Nors oficialiai skelbiama, kad šalinami tik invaziniai ar pavojingi medžiai, vietos bendruomenės vis dažniau fiksuoja iškertamus sveikus, brandžius želdinius. Kirtimai vykdomi be aiškios ilgalaikės želdinių atsodinimo strategijos.
