Verslas Lietuvoje gali gauti dosnią paramą – tam skirta 1 mlrd. eurų programa „Milijardas verslui“. Tačiau dalis gyventojų jau spėjo sukritikuoti, kad ši, iš pažiūros solidi injekcija iš tiesų nėra taip lengvai pasiekiama, ir yra labiau orientuota į stambias, finansinį raumenį užsiauginusias verslo grupes, kurios ir taip nebadauja.
Vis dėlto nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas ramina, jog iki šių metų pabaigos bus pasirašyta sutarčių už maždaug 650 mln. eurų, o visas milijardinis pyragas verslui bus išraikytas iki 2026‑ųjų vidurio. Šiuo metu jau sudarytos sutartys už 100 mln. eurų, gegužę suplanuota dar 200 mln. eurų[1].
Kita medalio pusė – dėl per didelės rizikos jau esą buvo atmesta paraiškų už 300 mln. eurų.
Valstybės kontrolė skelbia, kad per pirmuosius vienuolika programos mėnesių pasirašytos vos penkios sutartys už 69 mln. eurų, bet ILTE pateikia platesnį vaizdą: iš viso jau aštuonios sutartys vertos beveik 108 mln. eurų, trylika teigiamų sprendimų pridėtų dar 147 mln. eurų, tad „žalią šviesą“ gavę projektai siekia 446 mln. eurų, o artimiausiais mėnesiais ketinama paskirstyti dar 330 mln. eurų.
Kol dalis pinigų laukia gavėjų, net 60 % viso 1,7 mlrd. eurų portfelio – apie 988 mln. eurų – laikinai investuota į terminuotus indėlius ir vertybinius popierius, kad uždirbtų palūkanas. Finansų viceministras Darius Sadeckas pranešė, jog netrukus Seimui bus teikiamos pataisos, leisiančios neišmokėtas nacionalines lėšas lanksčiau perkelti į kitas priemones.
Parama – aplinkai draugiškus ar gynybai reikiamus sprendimus diegiančioms įmonėms
Nurodoma, kad parama skiriama projektams, kurie Lietuvoje diegia aplinkai palankias, žiediškumą ir dekarbonizaciją skatinančias technologijas, plečia aukštos pridėtinės vertės – ypač biotechnologijų – gamybą arba veikia gynybos ir saugumo pramonėje.
Į ILTE elektroninę paraiškų sistemą gali kreiptis tiek Lietuvoje jau įsitvirtinusios įmonės, tiek investuotojai, turintys „Investuok Lietuvoje“ patvirtinimą.
Vienam gavėjui siūloma iki 150 mln. eurų tiesioginės ar subordinuotos paskolos ir iki 250 mln. eurų, jei projektas finansuojamas sindikato principu; investicinės paskolos gali tęstis iki 15 metų, o apyvartinės lėšos – iki 3 metų (pastarosios tik licencijuotoms gynybos ir saugumo bendrovėms).
Jei projektui pakanka ne daugiau kaip 10 mln. eurų ir jis atitinka priemonės „POKYTIS“ sąlygas, parama bus teikiama per šį greitesnį, bet griežtesnius reikalavimus keliantį kanalą.
Palūkanos kintamos, priklauso nuo rinkos ir rizikos, tad pigių pinigų pažadas esą nėra garantija. Kitaip tariant, vartai į dosnią paramą atsiveria tiems, kurie gali pateikti tvarų, aukštos pridėtinės vertės projektą ir atlaikyti ILTE filtrą – visiems kitiems teks ieškoti kitų finansavimo kelių.
Dėl paramos pretenduoti gali aplinkai tvarius sprendimus propaguojantis verslas. Zbynek Burival/Unsplash nuotrauka
100 mln. eurų – verslo saulės energijos sprendimams
Tai svarbu, nes kuo daugiau žaliųjų elektrinių, tuo reikalingesni kaupikliai, galintys perkelti energiją į valandas, kai reikia daugiausia elektros. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad pagal vystytojų aktyvumą Lietuva gali tapti Baltijos šalių lydere ne tik žaliosios gamybos, bet ir kaupimo technologijų srityje.
Naujos taisyklės išplečia buvusią „AEI paskolos juridiniams asmenims“ programą – dabar finansuojamos ne tik saulės ir vėjo elektrinių statybos, bet ir baterijų įrengimas, o nuo gegužės pabaigos bus remiami ir atskiri energijos kaupimo įrenginių parkai, kurie nėra tiesiogiai susiję su elektrinėmis. Verslas galės kreiptis dėl paskolos be formalios pinigų limito vienam projektui, tačiau reikės turėti galiojantį plėtros leidimą.
Savo ruožtu ministerija tęsia paramą ir nuosavoms saulės ar vėjo elektrinėms, iškastinių katilų keitimui, elektromobilių įkrovos stotelėms bei viešųjų pastatų renovacijai, kurdama saulės ir vėjo ištekliais pagrįstą ekosistemą, o vartotojai jungiasi prie švaresnio tinklo.
Vyriausybė pažadėjo pagalbą ir nuo JAV muitų nukentėsiančiam verslui
Nors didžiausiems eksportuotojams muitai tiesiogiai nebus taikomi, Lietuvos verslas esą gali jausti netiesioginį poveikį per ES tiekimo grandines, o bendra šio sprendimo įtaka ekonomikai gali siekti iki 1,2 proc. augimo sulėtėjimo.
Didžiausią poveikį gali patirti mineralinių produktų, chemijos, plastiko ir IT sektoriai, o taip pat ir sparčiai augantis telekomunikacijų bei technologijų paslaugų eksportas.
Lietuvos Vyriausybė reaguoja į JAV paskelbtus muitus ES. Ekrano nuotrauka
