Tekstilės vartojimas auga, o dėl to kenčia aplinka
Europos aplinkos agentūra (EAA) skelbia nerimą keliančius duomenis: europiečiai perka ir išmeta vis daugiau tekstilės gaminių, o jų surenkama ir perdirbama – gerokai per mažai. Lietuvoje situacija taip pat kelia susirūpinimą: didžioji dalis tekstilės atliekų keliauja į sąvartynus ar deginimo įrenginius, o atskiras surinkimas vis dar stringa. Ekspertai ragina imtis veiksmų – gaminti ilgaamžiškesnius gaminius, skatinti pakartotinį naudojimą ir gerinti atliekų tvarkymą.
EAA ataskaita rodo, kad 2022 m. vidutinis ES pilietis nupirko 19 kg drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių – 2 kg daugiau nei 2019 m., kai šis skaičius siekė 17 kg. Augimą lemia greitosios mados tendencijos: patogus apsipirkimas internetu, pigi sintetinės tekstilės gamyba ir itin žemos kainos.
Tačiau toks vartojimo šuolis daro didžiulį spaudimą aplinkai. Iš 12 ES namų ūkių vartojimo kategorijų (maistas, judumas, būstas ir kt.), tekstilės vartojimas užima penktą vietą pagal neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui. EAA tai vertino pagal žaliavų, vandens, žemės naudojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą.
Tekstilės gamyba prisideda prie oro taršos, cheminių medžiagų naudojimo, mikroplastiko taršos (nuo gamybos iki skalbimo) ir atliekų tvarkymo problemų. 2022 m. ES susidarė 6,94 mln. tonų tekstilės atliekų – apie 16 kg vienam asmeniui. Nuo 2016 m. šis kiekis išlieka stabilus, tačiau surenkama atskirai tik maža dalis – 2022 m. 85 % tekstilės atliekų pateko į mišrias buitines atliekas, kurios dažniausiai deginamos arba keliauja į sąvartynus, užuot buvusios perdirbtos ar pakartotinai panaudotos.
Tekstilės gaminių atliekų tvarkymo pažanga kol kas lėta
Nors ES tekstilės atliekų surinkimo rodiklis nuo 2016 m. padidėjo 4,3 %, to nepakanka. Sąvartynuose šalinamų tekstilės atliekų dalis sumažėjo nuo 21 % 2010 m. iki 12 % 2022 m., tačiau deginimui skirtų atliekų dalis išaugo nuo 10 % iki 14 % per tą patį laikotarpį. Tai rodo, kad atliekų tvarkymo sistema vis dar negeba efektyviai spręsti tekstilės atliekų problemos.
Lietuvoje situacija panaši. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2023 ir 2024 m. šalyje susidarė apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Iš jų 40 tūkst. tonų (78 %) pateko į mišrias komunalines atliekas ir buvo apdorotos MBA įrenginiuose. Apie 90 % šių atliekų toliau keliavo į deginimo įrenginius, o likusi dalis, netinkama deginimui, greičiausiai atsidūrė sąvartynuose.
Mišriose komunalinėse atliekose tekstilės dalis per pastaruosius penkerius metus išlieka stabili – 6–7 %, tačiau skiriasi tarp savivaldybių: ji svyruoja nuo 3 % iki 15 %. Pavyzdžiui, Vilniuje, kur tekstilės atliekų surinkimo sistema išvystyta (yra konteineriai, nemokamas atliekų išvežimas), tekstilės dalis mišriose atliekose tesudaro kiek daugiau nei 3 %.
Lietuvoje atskirai surenkama apie 22 % tekstilės atliekų. Po išrūšiavimo 88 % drabužių ir 32 % kitų tekstilės gaminių keliauja pakartotiniam naudojimui, o likusi dalis – apie 90 % – deginama, 10 % šalinama sąvartynuose. Tai rodo, kad net ir surinktos atliekos dažnai neperdirbamos, o tiesiog sunaikinamos, prarandant galimybę jas panaudoti iš naujo.
Parengta pagal Aplinkos apsaugos agentūros informaciją.
