Socialdemokratai kritikavo planus įvesti visuotinį NT mokestį: „skylėta, neteisinga ir žalinga vidurinei klasei“
Dėl valdžios ir pragaro vartus atvertų – taip galima apibūdinti kai kuriuos Lietuvos politikus, neturinčius nuoseklios nuomonės svarbiausiais vertybiniais klausimais. Šį kartą akiratyje – socialdemokratų lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, dar prieš rinkimus tautai žadėjusi kandidatuoti į Vyriausybės vadovės postą, tačiau galiausiai tą pačią tautą skandalingai „apmovusi“ bei Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
O štai dabar, į paviršių iškilus klausimams dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kurį įvesti siūlo nauja Vyriausybė, pasirodo, kad pati Blinkevičiūtė kadaise buvo visai kitos nuomonės šiuo klausimu.
Dar 2023-aisiais, kuomet valstybės vairą vairavo konservatoriai, socialdemokratai griežtai atsisakė palaikyti siūlomą NT mokesčio reformą, kurią stūmė tiek Vyriausybė, tiek Biudžeto ir finansų komitetas. Anuomet V. Blinkevičiūtė teigė, kad ši reforma – tai ne solidarumo gestas, o papildoma našta mažas ir vidutines pajamas turintiems gyventojams, ypač tiems, kurie gyvena vieninteliame savo būste ar moka paskolą[1].
„Šie įstatymų projektai – skylėti ir socialiai neteisingi“, – teigė Blinkevičiūtė, pabrėždama, kad siūlomas modelis leistų už tą patį turto vertės vienetą skirtingose savivaldybėse mokėti labai skirtingus mokesčius.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau dabar esą susiduria su rekordiniu būsto kainų augimu – jos beveik dvigubai viršija euro zonos vidurkį, o nuomos kainos kyla nesuvaldomai.
Socialdemokratai dar prieš keletą metų ragino valdžią ne kurti papildomus mokesčius, o ieškoti sprendimų, kaip padaryti būstą prieinamesnį: skatinti municipalinio būsto projektus, svarstyti nuomos kainų reguliavimą, kaip tai daroma kai kuriose ES šalyse.
Tuo tarpu Vyriausybė siūlė leisti savivaldybėms pačioms nustatyti NT mokesčių tarifus – nuo 0,05 iki net 4 proc., kas, pasak kritikų, tik gilintų regioninę nelygybę.
Seimo vadovas Skvernelis nepalaikė NT mokesčio idėjos: išsigando pakaruoklių
Panašiai spalvas pakeitė ir Seimo vadovu išrinktas Saulius Skvernelis. Lygiai taip pat – prieš keletą metų jis negailėjo kritikos tuometinių valdančiųjų pateiktam NT mokesčio pakeitimui, kuriuo neva „bus apmokestinami tie žmonės, kurių dauguma ir taip gali mautis ant kaklo virvę pagal palūkanų didėjimą“[2].
Tačiau vėl valdžią į rankas susigrąžinęs S. Skvernelis persimainė ir pradėjo laikytis visai kitos pozicijos ir iš tiesų savu kailiu, matyt, pajautė, ką reiškia iš delnų slystantys milijardai. Šis, dar prieš keletą mėnesių skelbė aliarmą – Lietuva privalo žaibiškai reformuoti NT apmokestinimą, kitaip gali netekti solidžios 1 mlrd. eurų paramos iš Europos Sąjungos. Šie pinigai – gyvybiškai svarbūs, o delsti jau tiesiog nėra kur.
Skvernelis įsitikinęs, kad mokesčių pertvarka gali papildyti valstybės biudžetą papildomu milijardu eurų. Tačiau jis perspėja – nauji sprendimai turi būti socialiai teisingi ir nenuvaryti paprastų žmonių į kampą.
„Nereikia bausti tų, kurie turi brangų, bet nekomercinį turtą, kaip senamiestyje paveldėtą butą,“ – pabrėžė jis.
G. Skaistė: dabartinis NT mokesčio projektas nėra toks, kokį siūlė konservatoriai
Tuo tarpu buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė rėžė kritikos dabartinės valdžios siūlomam NT mokesčio projektui, pavadindama jį blogesniu net už iki šiol galiojusią versiją. Anot jos, tai ne tik socialiai neteisinga, bet ir ekonomiškai absurdiška reforma.
„Tarifai siūlomi tokie, kokių retai kur pasaulyje pamatysi – net iki 2 proc., kai įprastai tai siekia vos 0,1–1 proc.“, – sako konservatorė.
Ji pridūrė, kad buvusi Vyriausybė taip pat planavo reformą, tačiau jos siūlymai buvo kur kas nuosaikesni: palikti neapmokestinamą ribą ir siūlyti mažesnius tarifus – nuo 0,06 iki 1 proc.
G. Skaistė akcentavo, jog dabartinis modelis panaikina anksčiau egzistavusią neapmokestinamąją kartelę – dabar mokėti turėtų visi, nors pirmam būstui būtų taikoma 50 proc. nuolaida. Bet ir tai, anot jos, neužtikrina teisingumo – didžiausią naštą patirtų žmonės, gyvenantys didmiesčiuose ar kurortuose, kur NT vertės žymiai didesnės.
Pasak politikės, konservatoriai reformų nesiėmė iš reikalo „uždėti mokestį“, o siekė surasti biudžeto šaltinių, kurie nestabdytų ekonomikos augimo.
„Jei šis projektas liks toks, koks yra dabar – TS-LKD jo nepalaikys“, – griežtai sakė Skaistė.
Trumpai tariant, pasak jos, valdantieji patys nežino, ko nori – sukuria mokestį, bet patys jo „nemyli“.
Pati Blinkevičiūtė kadaise norėjo būti premjere, bet galiausiai prisiminė, kad yra pensininkė
Po rinkimų žadėjusi tapti premjere, LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė paskelbė, kad Vyriausybei nevadovaus. Iškart po Seimo rinkimų, kuriuose socialdemokratai išplėšė pergalės trofėjų, ji patvirtino: pasirinks tęsti darbą Europos Parlamente ir premjerės pareigų nesiims. Dėl to kaltino ir senatvę[3].
Politikė atvirai pripažino, kad būdama beveik 65-erių metų ir jau esanti pensininkė, įvertino savo sveikatą ir jėgas ir nusprendė, kad tokios atsakingos pareigos jai būtų per sunkios, o atsisėsti į premjerės kėdę vien tam, kad joje sėdėti, esą niekada neturėjusi tokio tikslo.
Nors dar rugpjūčio pabaigoje Blinkevičiūtė viešai žadėjo, kad, jei LSDP laimės rinkimus, ji vadovaus Vyriausybei, dabar politikė tvirtina, kad rinkėjai balsavo už partiją, o ne už ją asmeniškai. Į žurnalistų klausimus, ar nejaučia rinkėjų apgavusi, ji kartojo: svarbiausia, kad būtų suformuota stipri ir darbinga Vyriausybė.
LSDP prezidiumas premjero postui pasiūlė Gintautą Palucką, kuris, pasak Blinkevičiūtės, yra geriausiai pasirengęs kandidatas – patyręs, pelnęs rinkėjų pasitikėjimą ir pasirengęs prisiimti atsakomybę. Pats Paluckas sakė jaučiantis didelę atsakomybę ir tikintis, kad gali sukurti Lietuvai šviesesnę ateitį.
„Aš antra Vilija nebūsiu. Aš būsiu pirmas Gintautas“, – anuomet davė pažadą dabartinis premjeras.
Po NT mokesčio užsklanda yra šis tas daugiau?
Tačiau būtų ne taip jau blogai, jei iš tiesų didžiausia visuomenės bėda tebūtų visuotinis NT mokestis, kuris, kaip prognozuoja finansų ministras, vidutinei lietuvių šeimai kas mėnesį atsieis vos euriuką kitą. Iš tiesų, kaip pastebėjo teisininkas Dominykas Vanhara, šuo čia pakastas kur kas giliau[4].
Anot D. Vanharos, ne NT, o planuojamas progresinis gyventojų pajamų mokestis (GPM) gali tapti tikru košmaru mokesčių mokėtojams.
Pasak jo, pagal naująją tvarką GPM būtų skaičiuojamas nuo visų žmogaus pajamų – ne tik darbo užmokesčio ar individualios veiklos, bet ir nuo turto pardavimo bei net paveldėjimo. Tai reiškia, kad už parduotą seną namą, kurio vertė nuo įsigijimo išaugo, žmogui galėtų tekti sumokėti net 36 proc. mokestį nuo skirtumo.
Dar sunkesnė situacija esą laukia paveldėtojų. Jeigu paveldėsite tėvų butą, automobilį ar santaupas, visa tai taip pat gali būti apmokestinta 36 proc. GPM tarifu. Tokiu atveju, pasak teisininko, kalba eitų jau ne apie šimtus, o apie dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų, kuriuos reikėtų sumokėti „iš karto“.
