Sveikatos apsauga karo metu: jei pasiseks – išgyvensite
Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema ruošiasi ekstremalioms situacijoms, kai dėl didelių nelaimių ar karo gali kilti būtinybė pasirinkti, kuriems gyventojams suteikti pagalbą, o kuriems – ne. Siekiant išgelbėti kuo daugiau gyvybių, pacientai bus skirstomi į kelias kategorijas pagal jų sveikatos būklę, ir pagalba bus teikiama pagal prioritetus. Tiesa, labiausiai nepasiseks tiems, kurių būklę medicinos personalas įvertins kaip „beveik beviltišką“ – tokiems pacientams neprireiks net eutanazijos.
Pagal naują sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektą, pirmiausia pagalbą gautų tie, kuriems gyvybė būtų tiesiogiai grėsmėje – tai būtų pirmoji kategorija. Antroji kategorija būtų nukentėjusieji, kuriems reikalinga skubi chirurginė ar terapinė pagalba, tačiau jie galėtų laukti iki 4 valandų. Trečioje kategorijoje būtų nesunkiai nukentėję asmenys, kuriems pagalba galėtų būti teikiama tik po ilgesnio laukimo[1].
Ypač skaudi situacija būtų su „beveik beviltiškais“ pacientais, kurių esą nebebūtų galima išgelbėti net ir suteikus aukščiausią pagalbą. Tokių asmenų gydymas būtų sustabdytas, kad ištekliai būtų nukreipti tiems, kurie turi didesnę išgyvenimo tikimybę. Sprendimas priskirti pacientus šiai kategorijai esą būtų priimamas tik tuomet, kai būtų akivaizdus medicininių išteklių trūkumas.
Visas šis procesas būtų dinamiškas – pacientų būklė būtų nuolat peržiūrima ir jie galėtų būti perkeliami į aukštesnę ar žemesnę kategoriją, priklausomai nuo sveikatos būklės pokyčių. Visgi, projektas sulaukė kritikos, kad jis skirsto žmones į daugiau ir mažiau vertus būti išgelbėtais.
Gyventojai kerta atgal: kas turi teisę spręsti kam gyventi, o kam ne?
Tačiau tokie pokyčiai labai nepatinka patiems gyventojams, kurie įsitikinę, kad medikai – tokie patys žmonės ir ne jokie dievai, todėl neturi teisės ir nuspręsti, kam gyventi, o kam jau gana – tad gelbėti turėtų visus, nepriklausomai nuo to, kokia asmens sveikatos būklė. Kitaip tariant, kone būtų įteisinta galimybė nutraukti tokių pacientų gyvybę šiems paprasčiausiai nebeteikiant palaikomojo gydymo.
„Jau ir be karo senjorai, žmonės su negalia laikomi antrarūšiais, o jei karas ar kokia stichinė nelaimė, tai reikėtu pirmiausia gintis nuo savų.“ – piktinosi viena internautė.
Kiti neslėpė nusivylimo, kad kam tada apskritai mokėti valstybei mokesčius, jei ši, atsiradus nepatogumams, savo piliečių taip nehumaniškai „nusikrato“.
„Kur dingo hipokrato priesaika?“ – tokiais valdančiųjų užmojais negalėjo patikėti kitas gyventojas.
Tačiau, kaip panašu, karo metu jokios taisyklės nebegalioja ir apie humaniškumą negali būti kalbos. Jei nusišypsos laimė – išgyventi pavyks, bet jei ne – teks keliauti tik į dangaus platybes.
Kaip tokia tvarka būtų įgyvendinama realybėje?
Įsakymai įsakymais, tačiau esame žmonės, o ne robotai, todėl tikėtina, kad taip, kaip aprašyta, tvarka paprasčiausiai neveiktų. Apie tai signalizuoja ir dabartinis medikų nepasirengimas karui – net 56 proc. sveikatos priežiūros specialistų teigia nesantys pasiruošę dirbti ekstremaliomis sąlygomis.
Medikai pabrėžia, kad jiems esą trūksta žinių apie veiksmų planą karo metu, resursų paskirstymą, komunikaciją ir atsakomybes. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių specialistų nerimą dar labiau stiprina neaiškumai, kaip karo sąlygomis būtų teikiamos net įprastos sveikatos paslaugos, kai visuomenė toliau serga lėtinėmis ligomis ir reikia išlaikyti šeimos gydytojų prieinamumą.
Tačiau neseniai paaiškėjo, kad karo atveju medikai Lietuvoje gali būti šaukiami į kariuomenę, ypač jei jų profesija – kaip antai chirurgo ar anesteziologo – yra kritiškai svarbi gynybos sistemai. Pagal karo prievolės įstatymą, šaukimas galioja visiems piliečiams, išskyrus tuos, kuriems taikomos išimtys, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės ar lyties (jei moteris nedirba medicinos ar slaugos srityje).
Kai kurie medikai taip pat yra įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (CMPR), ir nors tai dar nereiškia privalomos tarnybos, ekstremalios situacijos atveju jie gali būti pasitelkti kariuomenės poreikiams.
Vis dėlto net ir pašauktas medikas esą nebus laikomas karo mediku, kol nepraeis specialių mokymų ir neprisieks. Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad net karo sąlygomis medikams būtų pavesta dirbti pagal jų kompetenciją, o ne vykdyti bendro pobūdžio karines užduotis. Tie specialistai, kurie nebus šaukiami, liktų dirbti civilinėse gydymo įstaigose, užtikrindami nepertraukiamą medicininių paslaugų teikimą gyventojams.
Lietuvoje pertvarkoma GMP sistema – kai kuriais atvejais pagalba bet ir taikos metu neatvyks
Nuo vasario 26 d. Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi pokyčiai Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) veikloje. Pagal naują tvarką, GMP brigados pas pacientus atvyks tik įvertinus paciento būklę pagal naujus kriterijus, o kai kuriais atvejais, jei pagalba nebus būtina, brigada gali ir neatvykti.
Kaip skelbiama, tai leis tiksliau įvertinti pagalbos poreikį ir užtikrinti, kad greitoji pagalba pasiektų tik tuos pacientus, kuriems jos pagalba yra būtina nedelsiant. Dispečeriai, gavę išsamią informaciją apie paciento būklę ir gyvybinius parametrus, skirstys iškvietimus į keturias kategorijas: nuo skubių, kuriems atvykimo laikas bus iki 15-25 minučių, iki patariamųjų, kai pagalba nebus teikiama fiziškai, o tik pateikiama konsultacija.
