Sodų bendrijos – nebe daržai, o gyvenamieji rajonai, tačiau vis dar neturi pakankamų teisių
Lietuvos sodų bendrijos, kadaise įkurtos daržininkystei, jau seniai tapo gyvenamaisiais kvartalais, tačiau jų gyventojai vis dar susiduria su ribotomis savivaldybių paslaugomis ir nedemokratišku valdymu. Siekdamas šią situaciją pakeisti, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. 32 parlamentarų pasirašytame skunde prašoma ištirti, ar dabartinis sodų bendrijų reguliavimas atitinka Konstituciją, ir užtikrinti, kad šių teritorijų gyventojai gautų tokias pat paslaugas kaip kiti Lietuvos gyventojai.
Lietuvoje yra 220 983 sodų bendrijų sklypai, išsidėstę 1358 bendrijose. Kaip pažymi S. Gentvilas, „absoliuti dauguma jų seniai virto gyvenamaisiais kvartalais“. Nepaisant to, šios teritorijos vis dar valdomos pagal pasenusius daržų valdymo principus primenančius įstatymus.
Dėl to gyventojai negauna pakankamų savivaldybių investicijų į infrastruktūrą, komunalines paslaugas ar visuomenines erdves. Be to, jų turtinės teisės dažnai priklauso nuo bendrijų pirmininkų, kurie, anot Seimo nario, nėra demokratiškai išrinkti.
„Įstrigę sovietinėse archajiškose bendrijose, gyventojai negali gauti savivaldybių komunalinių paslaugų ir privalo derinti savo turtines teises su demokratiškai neišrinktais bendrijų pirmininkais“, – pabrėžė S. Gentvilas.
Jo teigimu, sodų bendrijos turėtų būti integruotos į savivaldybių administruojamas teritorijas kaip įprasti gyvenamieji kvartalai. Tai leistų savivaldybėms investuoti į kelius, apšvietimą, švietimo ar sveikatos paslaugas ir užtikrinti darnią plėtrą.
Kodėl dabartinis reguliavimas kelia problemų?
Pasak S. Gentvilo, sodų bendrijų valdymas neatitinka XXI a. realijų.
„Kai žiūrime į Vilnių ar kitus miestus, miestai turi perplanuoti teritorijas, paversti jas iš žemės daržininkystės kvartalų į daugiafunkcinius kvartalus“, – aiškino jis.
Tačiau savivaldybės negali to daryti, nes sodų bendrijos teisiškai išlieka atskirtos. Dėl to gyventojai paliekami „likimo valiai“ be visuomeninių erdvių, mokyklų ar sveikatos priežiūros įstaigų.
Sodų bendrijos dažnai neturi nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių, kad pačios imtųsi tokių projektų. „Absoliuti dauguma sodų bendrijų pačios nesugeba to padaryti, nes neturi nei personalo, nei finansinių pajėgumų“, – teigė Seimo narys. Dėl šios priežasties gyventojai lieka atskirti nuo modernios savivaldos ir kokybiškų paslaugų, o jų nekilnojamasis turtas praranda vertę.
Parlamentarai siekia, kad Konstitucinis Teismas ištirtų sodų bendrijų įstatymų atitikimą Konstitucijai
32 Seimo nariai, pasirašę skundą Konstituciniam Teismui, prašo ištirti Žemės, Sodininkų bendrijų, Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymų nuostatų atitiktį Konstitucijai. Skunde keliami šeši pagrindiniai klausimai, įskaitant sodų bendrijų pirmininkų legitimumą ir savivaldybių pareigą užtikrinti lygias paslaugas visiems gyventojams.
S. Gentvilas įsitikinęs, kad, jei Konstitucinis Teismas pripažins dabartinį reguliavimą ydingu, sodų bendrijų integracija į savivaldybių teritorijas atneštų apčiuopiamą naudą.
„Po galimos Konstitucinio Teismo nutarties sodų teritorijas integravus į savivaldybių administruojamas teritorijas, pagerės gyventojų kokybė, jie sulauks kokybiškesnių paslaugų, kils jų nekilnojamojo turto kaina“, – sakė jis.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas taip pat remia iniciatyvą. Jo teigimu, sodų bendrijų integracija į gyvenamąsias teritorijas leistų jas plėtoti lygiavertiškai su kitais rajonais.
„Integravus šias teritorijas į įprastas gyvenamąsias teritorijas, jos galės vystytis lygiavertiškai, atsiras galimybė projektuoti ir statyti kitus pastatus, rekreacinius objektus, kitus įvažiavimus“, – pabrėžė A. Pliučas.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.
