Įteisinti gręžinius liko vos kelios dienos – to nepadarius gresia baudos
Jei jūsų kieme stovi vandens „adata“, mini gręžinys ar tiesiog gręžinys – turite šiek tiek daugiau nei savaitę tam įteisinti. Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena: balandžio 30-oji – paskutinė diena pateikti dokumentus gręžinio registracijai Žemės gelmių registre, kaip to reikalauja laikinasis Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymas.
Tačiau vis dar nemažai žmonių painioja, kas yra gręžinys, o kas – šulinys. Anot LGT specialistės Redos Reipšleger, tai du visiškai skirtingi dalykai – ir pagal konstrukciją, ir pagal įstatymus[1].
Gręžinys – tai vamzdžiais sutvirtinta gręžta skylė, skirta požeminiam vandeniui išgauti, tyrimams ar stebėsenai. Tokie įrenginiai turi būti registruojami Žemės gelmių registre – nesvarbu, ar jie sausumoje, ar net Baltijos jūroje!
Šulinys – tai kastinė, plati anga su betoniniais žiedais, skirta gruntiniam vandeniui ir dažniausiai naudojama vienam ūkiui. Šuliniai registruojami Registrų centre ir gręžinių įteisinimo įstatymas jiems netaikomas.
Daug klausimų kyla dėl taip vadinamų „vandens adatų“ – mini gręžinių, dar žinomų kaip Abisinijos pompos. Svarbu žinoti, kad tai – taip pat gręžiniai, ir jie turi būti įteisinti, kaip ir visi kiti.
Už nelegalius gręžinius gyventojams teks mokėti baudas, siekiančias nuo 60 iki 150 eurų.
Nespėję iki mėnesio pabaigos gręžinių mokės baudas. CARTIST/Unsplash nuotrauka
Daugiausiai įteisintų gręžinių – Lietuvos didmiesčiuose
Remiantis LGT duomenimis, šiuo metu šalyje įteisinta beveik 2,9 tūkst. gręžinių – daugiausia jų – didmiesčiuose. Štai Vilniaus rajone registruoti 688 gręžiniai, Vilniaus mieste – 310, Trakų r. – 164, Klaipėdos r. – 150, menkai atsiliko ir Kauno r. – čia įteisinti 148 gręžiniai.
Mažiau nuo didmiesčių atsiliko ir Molėtų rajonas, kuriame buvo įteisinti 144 gręžiniai bei Šalčininkų r. – čia tokių registruota 106.
Toliau seka Lietuvos regionai – kai kurie jų – itin stipriai atsiliekantys nuo didmiesčių. Štai mažiausia dalis gręžinių buvo įteisinta – vos 9 – Skuodo rajone, po 8 gręžinius registruota Šiaulių, Šilalės, Biržų rajonuose bei Kauno mieste, 7 – Panevėžio mieste, po 6 – Pakruojo r. ir Šiaulių mieste, dar po 5 – Birštone ir Kelmės r., po 4 – Radviliškio, Šakių bei Joniškio rajonuose, dar po 3 – Akmenės r., Pagėgiuose bei Klaipėdos mieste.
Toliau rikiuojasi savivaldybės, kuriose apskritai buvo įteisinti tik po vieną ar du gręžiniai: Visaginas (2 gręžiniai), Rietave, Alytaus bei Palangos miestuose – po vieną. O štai Neringos savivaldybėje nebuvo registruotas nei vienas gręžinys.
Gręžinio įteisinimas – dar ne viskas
Neįteisinti gręžiniai dažniausiai aptinkami kaimiškose vietovėse – vien Vilkaviškio rajone tokių yra aštuoni. Jie dažnai naudojami visos bendruomenės reikmėms, tačiau teisiškai laikomi nelegaliais. Gręžinių įteisinimo procesas sudėtingas, ypač kai nėra aiškių savininkų, o dokumentai prarasti. Dėl šios priežasties savivaldybės siekia, kad gręžinių įteisinimo terminas būtų pratęstas iki 2027 metų[2].
Nuo 2022 metų galiojęs laikinasis Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymas suteikė galimybę registruoti gręžinius be sankcijų. Tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui, už neįteisintus įrenginius bus taikomos nustatytos baudos.
Tačiau vien gręžinių įteisinimas dar nereiškia, kad iš jų galima oficialiai tiekti geriamąjį vandenį – tam būtina turėti licenciją ir atitikti Maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus. Kai kur, dėl itin prastos vandens kokybės, teks įrengti vandens gerinimo sistemas.
Vietovėse, kur gręžiniai perimti savivaldybių, planuojami jų atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbai. Vienas iš gręžinių dėl kritinės būklės bus visai panaikintas, o aplinka sutvarkyta dar iki vasaros.
Norint oficialiai tiekti geriamąjį vandenį, nepakanka vien įteisinti vandens gręžinį. Jainath Ponnala/Unsplash nuotrauka
Gyventojai jau kurį laiką moka ir už lietų
Nuo 2024 metų sausio įsigaliojo naujas mokestis, kuriuo apmokestinamas paviršinis vanduo – lietus, sniegas ar upių srautas, jei jis naudojamas tam tikroms veikloms. Kaip skelbta, mokestis akcentuotas tik į tuos, kurie naudoja didelius kiekius paviršinio vandens – pavyzdžiui, hidroelektrines.
Įstatymu nustatyta, kad visi, kas išgauna ar per hidrotechninius statinius praleidžia 10 ir daugiau kubinių metrų paviršinio vandens per parą iš vieno telkinio, privalės registruotis ir mokėti už šį naudojimą. Pakeitimai liečia tiek paviršinio, tiek požeminio vandens naudotojus.
Hidroelektrinės, nors ir nesunaudoja vandens tiesiogiai, turi mokėti už tai, kad naudoja jo srautą elektros gamybai.
Nors paprastiems gyventojams dėl šių pokyčių nerimauti neverta, naujasis mokestis iš esmės taikomas stambiems vandens vartotojams.
