Nacionalinis transliuotojas sostinę padabino savo reklaminiais stendais
Visuomeninis transliuotojas rado, kam panaudoti pinigus – štai greta Seimo rūmų įsitaisė skambus stendas, kviečiantis gyventojus auditą LRT atlikti savarankiškai. Savo ruožtu 77.lt pasidomėjo, kiek tokia reklama kainuoja – mat vieta galimai nebuvo suteikta „už dyką“.
Ilgai besispardęs dėl valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ užmojų nepriklausomoje Lietuvos žiniasklaidos priemonėje atlikti auditą, LRT dabar it atversta knyga – tik imkit ir skaitykit.
„Atlikite LRT auditą patys“, – tokiu skambia fraze pasitinkami sostinės gyventojai, einantys pro Seimo rūmus.
Žemiau pateikta ir nuoroda, kurioje esą galima išvysti 2024-ųjų LRT veiklos ataskaitą.
Kiek kainuoja „malonumas“ reklamuotis prie pat Seimo rūmų?
Savo ruožtu 77.lt pasidomėjo, kiek galėjo kainuoti toks LRT reklaminis stendas (žinoma, apie išlaidas jam transliuotojas savo veiklos ataskaitoje nė neužsimena).
Reklamos projektavimu, gamyba ir aptarnavimu užsiimančios įmonės „JCDecaux“ kainoraštyje nurodoma, kad vienos reklamos plokštumos nuomos kaina savaitei ant kolonos kaina sostinėje yra 200 eurų.
Tiesa, tai tik kaina už stendo plokštumą, o štai dar atskirai mokama tiek už pačios reklamos atspausdinimą, pakabinimą.
Todėl, norėdami išsiaiškinti, kiek toks stendas galėjo daugmaž atsieiti Lietuvos žmonėms, šiai įmonei parašėme užklausą.
Gaminamos mažiausiai penkios kolonos iškart
Savo ruožtu į 77.lt parašytą užklausą dėl tokių reklaminių kolonų atsakė ir tokią paslaugą siūlanti įmonė „JCDecaux“. Teigiama, kad vienoje kolonoje yra trys reklaminės plokštumos, o vienos iš plokštumų nuomos kaina savaitei siekia 200 eurų + PVM, už jos pritvirtinimo darbus – dar 31 euras + PVM. Taip pat atskirai skaičiuojasi ir spauda, mat ši įmonė spaudos maketų patikino negaminanti.
„Taip pat kiekviena savaitė pagal sezoniškumą, turi koeficientą“, – tvirtinama atsakyme.
Priduriama, kad minimalus užsakymo kiekis yra 5 kolonos, o štai norint tik vienos plokštumos vienoje kolonoje, esą būtų pritaikytas 100 proc. antkainis.
Pateiktoje 2024 metų LRT veiklos ataskaita išlaidos nedetalizuojamos
Tuo tarpu analizuojant nurodytą pernai metų veiklos ataskaitą, abstrakčiai nurodoma ir koks LRT biudžetas buvo 2024-aisiais. Iš viso pernai metais visuomeninio transliuotojo biudžeto sąnaudas sudarė 72,7 mln. eurų[1].
Didžiausia šių lėšų dalis – 57,2 proc. (41,5 mln. eurų) – buvo skirta LRT turiniui, 34,5 proc. (25,1 mln. eurų) – personalui, likę 5,6 proc. transliuotojo administravimui (4,1 mln. eurų), 2,4 proc. rinkodarai (1,8 mln. eurų) ir 0,3 proc. (0,2 mln. eurų).
LRT beveik 20 mln. eurų daugiau (kas yra 18,1 proc.) nei 2023 metais šiems finansiniams įsipareigojimams: 3 mln. eurų paskirstyta AGATA ir LATGA, 3,9 mln. eurų – AB „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“, 12,7 mln. eurų sugrįžo valstybei per GPM, PVM, socialinio draudimo ir kt. mokesčius.
2024-aisiais valstybės biudžeto asignavimai, skirti LRT, siekė 72,9 mln. Eur, kas kiekvienam Lietuvos gyventojui sudarė apie 2,1 Eur per mėnesį tam, kad būtų išlaikomas nacionalinis transliuotojas.
Ataskaitoje pateikiami ir dar skambesni duomenys – štai nurodoma, kad net 73 proc. Lietuvos gyventojų esą pasitiki LRT veikla, 68 proc. transliuotojo veiklą vertina teigiamai ir net 87 proc. mano, kad LRT dirba profesionaliai.
Tiesa, jokios detalios finansinės ataskaitos, kam ir kiek buvo išleista 2024-aisiais, nepateikiama.
Vadovų atlyginimai tokiais tempais jau greitai pasieks penkiaženkles sumas
Tuo tarpu aštuoni aukščiausio lygio vadovai 2024-aisiais vidutiniškai uždirbo po 8 130 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, o bendra jų pareiginių algų suma per metus viršijo 781 tūkst. eurų – 88 tūkstančiais daugiau nei metais anksčiau.
Kartu sparčiai augo ir kitų darbuotojų atlyginimai – vidutiniškai iki 2 884 eurų, neskaitant priedų bei premijų. Darbo užmokestis pernai LRT kainavo daugiau nei 22,3 mln. eurų. Vis dėlto daugiausia klausimų kelia papildomi honorarai už kūrybines paslaugas, kurias darbuotojai parduoda pačiai LRT – už sporto reportažus sumokėta net 18 tūkst. eurų, laidos scenarijus ir vedimas atseikėjo dar 7 750 eurų.
Kas konkrečiai šias paslaugas teikė – neatskleidžiama, nes sutartys sudarytos neskelbiamų derybų būdu. O kur dar 32 tūkst. eurų, pažymėti kaip „kita“.
Žurnalistų atstovai mosuoja raudonomis vėliavėlėmis: auditas LRT taptų kirčiu žiniasklaidos laisvei?
Lietuvos politinėje arenoje bręsta rimta kova dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo. Seime toliau svarstomas siūlymas pavesti Valstybės kontrolei atlikti ne tik finansinį, bet ir LRT misijos, valdysenos bei finansavimo modelio auditą.
Žurnalistų bendruomenė įspėja – tai ne tik techninis patikrinimas, bet ir potenciali grėsmė žiniasklaidos laisvei. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad toks politizuotas žingsnis gali įžiebti raudoną pavojaus lemputę tarptautinei bendruomenei, stebinčiai spaudos laisvę[2].
Žurnalistė Birutė Davidonytė pabrėžia, jog Valstybės kontrolė nėra institucija, galinti objektyviai vertinti žurnalistinio turinio kokybę ar misijos įgyvendinimą, o dar labiau neramina, kad auditui vadovaus prezidento aplinkai artimas asmuo.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė tikinti Valstybės kontrolės profesionalumu, tačiau neslepia – Seimo formuluojamos užduotys rodo, kad siekiama keisti transliuotojo kryptį.
Seime pozicijos išsiskiria – iniciatyvą palaiko socialdemokratai, valstiečiai, „Nemuno aušra“ ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, o opoziciniai liberalai ir konservatoriai pasisako prieš.
Jei galutiniame balsavime nutarimas bus priimtas, Valstybės kontrolė iki lapkričio pradžios vertins LRT veiklą 2021–2024 m. laikotarpiu. Kritikai baiminasi, kad šis auditas – ne skaidrumo paieška, o pavojingas precedentas, kuris gali negrįžtamai paveikti žiniasklaidos nepriklausomumą Lietuvoje.
