„Hanner“ ir „Darnu Group“ liko už Rūdninkų karinio miestelio tvoros: projektą gaubia nacionalinio saugumo šešėliai
Vienas svarbiausių Lietuvos gynybos projektų – Rūdninkų karinio miestelio statyba, skirta Vokietijos brigadai priimti – susilaukė netikėto posūkio. Dvi stipriausios šalies nekilnojamojo turto plėtros bendrovės – „Hanner“ ir „Darnu Group“ – buvo laikomos pagrindinėmis favoritėmis privataus partnerio atrankoje, tačiau nei viena nebuvo pakviesta teikti pasiūlymo. Tai iš karto sukėlė klausimų – kodėl? Pasirodo, kelią pastojo praeityje turėti ryšiai su nedraugiškomis Lietuvai valstybėmis.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis žiniasklaidai teigė, kad pagrindinė jų eliminavimo priežastis – anksčiau grupės struktūroje buvusios įmonės, veikusios Rusijoje ir Baltarusijoje[1].
Nors, anot jo, veikla Rusijoje nutraukta dar 2021 m., o pasitraukimas iš šios rinkos buvo sąmoningas žingsnis dar iki karo Ukrainoje, formaliai išregistruoti įmones šiose šalyse nėra taip paprasta. Tuo metu „Darnu Group“ patvirtino, kad kvietimo negavo dėl to, jog jos akcininkė – „MG grupė“ – yra pripažinta kalta politinės korupcijos byloje, o tai kelia reputacinių ir saugumo klausimų.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodo, kad pasiūlymų konkurse galėjo dalyvauti tik įmonės, atitinkančios griežtus nacionalinio saugumo ir verslo skaidrumo reikalavimus. Iš 12 pakviestų įmonių viena atsisakė dalyvauti, o trys neatitiko sąlygų. Ši atranka – ne eilinis NT projektas.
Tačiau dar visai tą pačią KAM supurtė dronų, pirktų iš nedraugiška Lietuvai laikomos Kinijos, skandalas. Pasirodo, nacionalinio saugumo interesų neatitinkantis „Hanner“ yra daug blogiau nei dabartinės geopolitinės situacijos akivaizdoje, Lietuvos krašto apsaugos sistemoje skraidantys kiniški dronai, galimai perduodantys svarbiausią kariuomenės informaciją ten, kur „reikia“.
Rūdninkų miestelis taps namais apie 5 tūkst. Vokietijos karių ir civilių, kuriuos iki 2026 m. planuojama perkelti į Lietuvą. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patvirtino, kad brigada visiškai operacinius pajėgumus čia įgis iki 2027-ųjų.
Norinčių dalyvauti konkurse dėl karinio miestelio Rūdninkuose statybų – yra
Tuo tarpu vasarį žiniasklaida rašė, kad mažiausiai penkios didžiosios statybų ir NT bendrovės – „Eika“, „YIT Lietuva“, „Hanner“, „Conresta Group“ ir „Infes“ – ruošiasi dalyvauti KAM rengiamame konkurse dėl Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo[2].
Įmonės palankiai vertina projekto skaidymą į tris dalis, bet kartu įžvelgia rizikų – nuo koordinavimo sunkumų iki finansavimo iššūkių. Bankų finansavimo galimybės ribotos, todėl dalyviams teks ieškoti užsienio partnerių.
Taip pat kelia nerimą tai, kad rangovai galės pretenduoti tik į dvi dalis iš trijų.
Papildomų abejonių sukelia nustatytas 9 % sąnaudų indeksavimo slenkstis – esant mažesniam kainų augimui, išlaidas turės padengti patys rangovai. Tai gali priversti įmones iš anksto didinti sąmatas.
Tačiau nepaisant to, projektas laikomas strategiškai svarbiu šalies gynybai ir bendradarbiavimui su Vokietija.
KAM pranešė apie startuojantį Rūdninkų karinio miestelio antrąjį etapą
Kovo mėnesį Krašto apsaugos ministerija paskelbė Rūdninkų karinio miestelio Šalčininkų rajone antrojo etapo konkursą – infrastruktūra bus plėtojama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) principu. Projektas suskaidytas į tris dalis, siekiant paskirstyti rizikas ir pritraukti daugiau dalyvių. Bendra valstybės įsipareigojimų suma gali siekti apie 1,8 mlrd. eurų su PVM.
Savo ruožtu iki gegužės pabaigos įmonės turi pateikti pirmuosius pasiūlymus, vėliau vyks derybos[3].
Planuojama statyti gyvenamąsias ir administracines patalpas, garažus, dirbtuves, valgyklas, sandėlius, degalines bei mokymo centrus su moderniomis simuliacinėmis sistemomis. Ši infrastruktūra skirta užtikrinti Vokietijos brigados priėmimą iki 2027 metų pabaigos, todėl projektas vertinamas kaip vienas svarbiausių šalies gynybos prioritetų.
Projekto skaidymas į kelias dalis vertinamas skirtingai – vieni sprendimą laiko rizikų mažinimu, kiti įžvelgia koordinavimo sunkumų. Sprendimą dėl galimo finansavimo šiuo metu svarsto Europos investicijų bankas. Jei jis pritars, projektui gali būti atvertas platesnis finansavimo kelias.
„Hanner“ nepraėjo saugumo reikalavimų KAM, bet be konkurso perims Nacionalinio stadiono statybas?
O štai ir dar įdomesnė istorijos dalis – prie Rūdninkų karinio miestelio savo nagų prikišti negavusiai statybų bendrovei buvo be jokio konkurso pavestas ir dar kilnesnis tikslas – tai įgyvendinti kelis dešimtmečius niekaip neįgyvendinamą sostinės Nacionalinio stadiono projektą.
Pernai metais Vilniaus meras patvirtino, kad sutartis dėl stadiono statybų išlieka galioti, o stadiono vietų skaičius padidinamas iki 18 tūkst., todėl jis esą kada nors taps didžiausiu Baltijos šalyse.
Nors nuo 2020-ųjų statybų kaštai išaugo daugiau nei 40 %, dalį išlaidų padengs pats koncesininkas, o savivaldybė bei valstybė nemokės nė euro iki pat pirmųjų rungtynių.
„Hanner“ vadovas anuomet išreiškė viltį stadiono statybos darbus užbaigti iki 2026-ųjų.
