Šalys nori, jog unikalios Kūčių tradicijos taptų oficialiai pripažintu paveldu
Lietuva, Lenkija ir Ukraina pateikė bendrą paraišką, siekdamos, kad Kūčių tradicijos būtų įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
„Kūčios, švenčiamos gruodžio 24 d., Lenkijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje išlaikė savitus bruožus, papročius, simboliką ir patiekalus,“ – teigiama Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos pranešime. Šios tradicijos atspindi senovės ir religinių įtakų derinį – nuo ikikrikščioniškų žiemos saulėgrįžos ritualų iki krikščioniškų papročių, apimančių katalikų, graikų katalikų, protestantų ir Bizantijos bažnyčių elementus[1].
Kūčių vakarienė – šventės šerdis. „Ant stalo, užtiesto balta staltiese, dedama šieno, simbolizuojančio Jėzaus gimimo vietą,“ – rašoma paraiškoje. Lietuvoje per Kūčias patiekiama 12 ar daugiau pasninko patiekalų: kūčia, kisielius, žuvis, grybų ir daržovių patiekalai. Vakarienės metu prisimenami mirę artimieji, dalijamasi kalėdaičiu ar prosfora.
„Ši tradicija stiprina šeimos ir bendruomenės ryšius, vienybės ir susitaikymo jausmą,“ – pabrėžiama paraiškoje.
Lenkijoje Kūčių stalas taip pat turi savų simbolių: paliekama tuščia kėdė netikėtam svečiui ar mirusiems artimiesiems atminti. „Pagal folklorą, vidurnaktį gyvūnai gali prabilti, simbolizuodami stebuklingą Jėzaus gimimo naktį,“ – teigiama Lenkijos pranešime. Visose trijose šalyse vakaras neapsieina be kalėdinių giesmių, religinių dainų ir mišių.
Ant Kūčių stalo dominuoja tradiciniai patiekalai: karpis, silkė, grybai ir aguonų pyragai. Maistas – be mėsos, gaminamas iš sezoninių ingredientų. Paraišką rengė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos ekspertai, koordinuojami Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro. „Daugelis bendruomenių, šeimų ir tradicijų puoselėtojų leido naudoti jų filmuotą medžiagą,“ – teigiama pranešime.
Lietuva siekia, kad verbos būtų paskelbtos UNESCO paveldu
Lietuva pateikė ir atskirą paraišką – Vilniaus verbų tradicijai. „Vilniaus verbų rišimas – tai ypatinga Velykų verbų forma, paplitusi Vilniaus krašto šeimose,“ – rašoma paraiškoje[2]. Verbos rišamos ant lazdyno koto iš džiovintų augalų, naudojant specifinę pynimo techniką.
„Šios spalvingos, įvairių formų verbos – ne tik Verbų sekmadienio simbolis bažnyčiose, bet ir Vilniaus bei Kaziuko mugės skiriamasis ženklas,“ – pabrėžiama paraiškoje.
Verbų rišimo tradicija perduodama iš kartos į kartą šeimose, taip pat puoselėjama bendruomenių, tautodailininkų sąjungų ir Vilniaus krašto verbų rišėjų asociacijos. Paraišką rengė Vilniaus rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su ekspertais, istorikais, Čekoniškių kaimo verbų ir buities draugija bei verbų rišėjais.
„Verbų rišėjai dalijosi žiniomis ir įžvalgomis trumpuose vaizdo įrašuose, tapusiuose paraiškos dalimi,“ – teigiama pranešime.
UNESCO pripažinimas skatintų aktyvesnį paveldo saugojimą ir kultūrinius ryšius
Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, pasirašęs paraiškas, pabrėžė:
„Tiek Vilniaus verbos, tiek Kūčių tradicija – gyvi reiškiniai, vienijantys bendruomenes ir atspindintys mūsų kultūrinę tapatybę.“
Jis pridūrė, kad UNESCO pripažinimas ne tik suteiktų tarptautinį pripažinimą, bet ir paskatintų dar aktyviau saugoti paveldą. „Kūčių tradicijos atveju tai stiprina kultūrinius ryšius su Lenkija ir Ukraina,“ – sakė Š. Birutis, padėkodamas paraiškas rengusiems ekspertams.
UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąraše šiuo metu yra 788 vertybės iš 150 šalių, įskaitant Lietuvą. Lietuva jau turi 4 įrašus: kryždirbystę, Baltijos šalių dainų ir šokių šventes, lietuvių polifonines dainas – sutartines ir šiaudinių sodų tradiciją. „Tai įrankis, skatinantis kultūrinį turizmą, tradicijų populiarinimą ir išsaugojimą,“ – teigia UNESCO.
