Mokesčių kėlimo klausimai kursto aistras Lietuvoje – opozicija kritikuoja socialdemokratų norą laikytis priešrinkiminių pažadų
Pagrindiniai klausimai, kuriais šiuo metu gyvena Lietuva, Europa, o kartu ir visas pasaulis – tai JAV lyderio Donaldo Trumpo smūgis naujais tarifais importui, ko pasekoje, toks žingsnis už Atlanto jau spėjo sudrebinti iš pamatų ir likusią pasaulio dalį. Tačiau nerimstant aistroms dėl tarifų, vertėtų prisiminti ir apie saugumą – kol Lietuvos valdantieji nesutaria, kaip bus sprendžiama gynybos finansavimo problema, pagrindiniai Lietuvos saugumo sąjungininkai – JAV – jau svarsto apie galimybę išvesti dalį savo karių iš Rytų Europos.
Reaguodami į naujų valdančiųjų kalbas apie naujus mokesčius, sureagavo ir Seimo liberalai, kirtę, jog stiprinant gynybą neįmanoma išlaikyti priešrinkiminių pažadų, todėl tik pasvajoti apie neaugsiančius mokesčius ir didėsiančias išmokas.
Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų, reikia aiškios strategijos ir mokesčių reformos, kad kasmet būtų surenkama 2 mlrd. eurų gynybai. Premjeras ginčija kritiką, tačiau liberalai įžvelgia rinkimų pažadų prioritetą saugumo sąskaita.
Ta proga Seimas jau šią savaitę pritarė keliems svarbiems įstatymų projektams, kurie paveiks Lietuvos ekonomiką ir socialinę politiką.
Pirmiausia, buvo patvirtintos Prezidento Gitano Nausėdos siūlomos pataisos dėl Lietuvos banko pelno skirstymo, kurios leis papildyti gynybos biudžetą, pervedant banko pelną į Valstybės gynybos fondą – tai gali padidinti finansavimą gynybai jau gegužės mėnesį.
Taip pat, Seimas pratęsė visuomeninio elektros tiekimo galimybę smulkiesiems vartotojams ir pažeidžiamiems asmenims iki 2030 metų, siekiant apsaugoti juos nuo rinkos kainų šuolių.
O štai „aušriečiai“ pateikė siūlymą nekilnojamojo turto mokesčių srityje dažniau vertinti turtą – kas tris metus, kad mokesčiai būtų tikslesni ir atitiktų dabartines rinkos sąlygas. O štai būstas – vargu, ar dar bus pigesnis nei šiandien, tad įvedus visuotinį NT mokestį, dėl tokio staigaus perkainojimo kentėtų visi.
Seimas iš darbastalio ištrauks pasiūlymą audituoti LRT
Pagaliau žengtas ir svarbus žingsnis dėl audito LRT – Seimo Audito komitetas svarstė pasiūlymą pavesti Valstybės kontrolei atlikti išsamų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos auditą, siekiant įvertinti įstaigos veiklą nuo 2021 iki 2024 metų pagal ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo kriterijus.
Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pažymėjo, kad svarbu išanalizuoti, ar LRT finansavimo modelis yra tinkamas, nes šios įstaigos biudžetas priklauso tik nuo pajamų iš mokesčių, nesusijusių su jos veiklos rezultatais.
Auditas turėtų būti atliktas iki 2025 metų lapkričio, o Seimas planuoja galutinį sprendimą priimti balandžio mėnesį.
Lietuva svarsto plėsti savo dalyvavimą NATO misijoje, o JAV – atšaukti dalį karių Rytų Europoje
Parlamentarai taip pat svarsto krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės pasiūlymą padidinti Lietuvos dalyvavimą NATO misijoje Kosove nuo 5 iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Pirmasis etapas – apie 40 karių, kurie prisijungs prie Vokietijos kuopos, galėtų vykti jau spalį. Jei pasiūlymas bus priimtas, Lietuva savo pajėgas Kosove galės didinti jau rudenį.
Tuo tarpu JAV, kaip ir kitos pasaulio šalys, šiomis dienomis susiduria su svarbiomis saugumo ir diplomatijos dilemomis.
JAV Gynybos departamentas svarsto galimybę atšaukti dalį karių iš Rytų Europos, kas galėtų susilpninti atgrasymo galią prieš Rusiją, tuo pačiu skatindama ją tęsti agresyvų elgesį. Saugumo ekspertai ir NATO pareigūnai įspėja, kad tokiu žingsniu JAV galėtų ne tik prarasti įtaką, bet ir prisidėti prie įtampos kilimo Europoje.
Tuo pačiu metu, JAV prezidentas D. Trumpas nustebino Iraną paskelbdamas apie derybas dėl branduolinės programos, nors Iranas tikisi, kad šios derybos bus netiesioginės. Tai vyksta pačioje Artimųjų Rytų geopolitinėje kaitoje, kurią taip pat veikia Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono sprendimas artimiausiu metu pripažinti Palestiną kaip valstybę, siekiant skatinti regioninį stabilumą ir užmegzti abipusį pripažinimą su Izraeliu.
Nors toks veiksmas gali įtempti santykius su Izraeliu, Macronas pabrėžia, kad tai yra dalis platesnės strategijos, siekiant užbaigti ilgalaikį konfliktą.
Vokietijoje pasiektas susitarimas dėl naujos CDU/CSU ir SPD koalicijos vyriausybės formavimo
Vokietijoje krikščionių demokratų sąjunga (CDU/CSU) ir socialdemokratų partija (SPD) pasiekė susitarimą dėl naujos koalicijos formavimo, kuri žada stiprinti šalies ekonomiką ir saugumą. Koalicijos susitarimas, pavadintas „Atsakomybė už Vokietiją“, apima mokesčių lengvatas vidutinėms ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms, pelno mokesčio mažinimą įmonėms ir investicijas į elektromobilius.
Vokietija taip pat sieks efektyviau kontroliuoti migraciją, tačiau išlaikyti pagrindinę teisę į prieglobstį. Koalicijos susitarimas buvo pasiektas po politinio nestabilumo, kurio metu žlugo ankstesnė vyriausybė, o pirmalaikiai rinkimai atvedė CDU/CSU ir SPD prie bendro stalo.
Naujoji vyriausybė, kurios kancleriu taps Friedrichas Merzas, susidurs su dideliais iššūkiais, įskaitant augantį kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) populiarumą ir rinkėjų nusivylimą politinėmis partijomis.
D. Trumpo administracija drebina Ameriką
Prezidentas užsiminė apie „siaubingą“ atradimą, kurį aptiko Musko vadovaujamas Vyriausybės efektyvumo departamentas, tačiau detalių neatskleidė. Savo ruožtu technologijų milijardierius neigė gandus apie savo pasitraukimą ir tokias kalbas pavadino „melagingomis naujienomis“.
Jungtinėse Valstijose šiuo metu vyksta intensyvios politinės kovos: respublikonų valdomas Senatas patvirtino kelių trilijonų dolerių biudžetą, siekiantį mažinti išlaidas ir suteikti mokesčių lengvatas, tačiau šis planas susiduria su demokratų pasipriešinimu, kurie įspėja apie socialinių programų mažinimą.
Tuo tarpu, užsienio politikoje D. Trumpas ne kartą pakartojo grasinimus Iranui dėl branduolinių ginklų, kurioje JAV pasirengusios naudoti karinę jėgą, tačiau Iranas taip pat nori derybų ir mažinti įtampą.
Be to, D. Trumpas pasirašė įstatymą, kuris užblokavo IRS taisyklę, reikalaujančią kriptovaliutų platformoms teikti mokesčių informaciją, ir šis žingsnis buvo palankiai sutiktas kriptovaliutų pramonės.
Trumpo įvesti tarifai griauna nusistovėjusią pasaulio tvarką
Vietnamo aukščiausiasis lyderis To Lamas paprašė D. Trumpo atidėti 46 % tarifų įvedimą bent 45 dienoms, kad būtų išvengta žalos šalies ekonomikai ir padidėjusių kainų JAV vartotojams. Vietnamas, kuris yra pagrindinis tiekėjas JAV drabužių ir sporto prekių rinkoje, stipriai nukentėtų nuo tokių aukštų tarifų.
Tuo tarpu Argentina, kurios prezidentas Javieras Milei yra ištikimas Trumpo sąjungininkas, džiaugiasi stiprėjančiais ryšiais su JAV, tačiau analitikai kelia klausimą, ar šie santykiai tikrai padės šaliai spręsti ekonomines problemas. Abu lyderiai siekia pasiekti susitarimus su JAV, kad sušvelnintų tarifų poveikį ir pagerintų savo šalių ekonominę situaciją.
Tačiau kiek kitokios pozicijos laikėsi Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, perspėjęs, kad tai reiškia „pasaulio, kokį mes pažinojome, pabaigą“, o ekonominės pasekmės bus gilios. Nors JK kol kas nukentėjo mažiau, šalis jau planuoja atsakomąsias priemones ir stiprina prekybinius ryšius su Indija bei kitomis rinkomis.
Tuo metu Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas ragina pasaulį nesieti valstijos su federaline politika, tvirtinęs, kad toks Trumpo sprendimas esą neatstovauja visų amerikiečių ir baiminasi dėl neigiamo tarifų poveikio vietos ekonomikai.
Automobilių pramonė taip pat jau spėjo sureaguoti – „Jaguar Land Rover“ stabdo siuntas į JAV, o „Nissan“ jau svarsto gamybos perkėlimą. Tiek politikai, tiek verslas mėgina išlaviruoti tarp sparčiai besikeičiančių taisyklių, siekdami išvengti recesijos ir apsaugoti savo interesus globalios ekonomikos audroje.
Muitų karas negailestingai smogė Kinijai
Šią savaitę D. Trumpas įžiebė naują prekybos karo etapą, paskelbdamas drastišką 125 % muitą Kinijos prekėms, taip siekdamas nubausti Pekiną už, jo teigimu, nesąžiningą elgesį pasaulio rinkose, tuo pat metu paskelbdamas 90 dienų tarifų pauzę kitoms šalims. Taigi, pridėjus jau galiojantį 20 % tarifą, bendras dabar sudaro visus 145 %.
Kinija atsakė tuo pačiu – tarifus JAV prekėms padidino iki 125 %, o pasaulio rinkos sureagavo stipriai: akcijų indeksai svyravo, o JAV iždo palūkanų normos pašoko. Prekybos įtampoms aštrėjant, kai kurios šalys ėmė ieškoti alternatyvų dolerio dominavimui – Kinija ir Rusija pradėjo atsiskaitymus už energiją naudodamos Bitcoin, taip stiprindamos kriptovaliutų, kaip nepriklausomos finansinės priemonės, vaidmenį.
Ekspertai įspėja, kad auganti geopolitinė fragmentacija gali įtvirtinti naują pasaulio finansų tvarką, kurioje neutralios valiutos, tokios kaip Bitcoin, taps rimta atsvara tradicinei dolerio įtakai, o Trumpas savo tarifų politika bando perbraižyti globalų ekonomikos žemėlapį – ne tik su muitais, bet ir su kriptovaliutų strategija kišenėje.
Dėl JAV įvestų muitų dreba Europos ir pasaulio akcijų rinkos
Vos įsigaliojus plataus masto muitams, kurių kai kurie siekia net 104 % ir taikomi prekėms iš 86 šalių, biržos smigo žemyn: Europos akcijų indeksai krito iki 6 %, Azijoje – dar giliau, o Japonijos „Nikkei 225“ net 8 %. Ypač nukentėjo automobilių ir technologijų sektoriai – nuo „Volkswagen“ ir „Ferrari“ iki „Alibaba“ ir „TSMC“.
Kinija reagavo silpnindama juanį, Pietų Korėja gelbėjo automobilių pramonę 2 mlrd. dolerių paketu, o investuotojai skubėjo į saugius aktyvus kaip auksas ir Šveicarijos frankas. Nepaisant rinkose išgaravusių trilijonų ir vis garsesnių recesijos nuojautų, D. Trumpas ramiai vadina tarifus „vaistais“ ir tvirtina, kad jų atsisakymas bus svarstomas tik mainais į piniginius įsipareigojimus.
Tuo metu E. Muskas, netikėtai atsiskyręs nuo protekcionistinės D. Trumpo retorikos, viešai paragino kurti nulinių muitų zoną tarp JAV ir Europos, skatinti laisvą judėjimą ir pabrėžė kūrimo, o ne tarifų svarbą. Toks susidūrimas tarp vizijų sukelia dar daugiau neapibrėžtumo, o ES, kaip ir daugelis kitų šalių, rengiasi imtis atsakomųjų priemonių, baimindamasi ilgalaikės žalos tiek pasaulinei prekybai, tiek savo ekonomikai.
