Vašingtonas vėl grūmoja Teheranui
Likus kelioms dienoms iki numatyto JAV ir Irano pareigūnų susitikimo grįžti prie branduolinio susitarimo, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pakartojo ketinantis imtis karinių veiksmų, jei Teheranas nepriims jo ultimatumo. D. Trampas tai pareiškė trečiadienį, balandžio 9 dieną, duodamas interviu žurnalistams.[1]
Pasak D. Trampo, jis nori, kad Iranas klestėtų ir gyventų gražiai, bet neleis šaliai turėti branduolinių ginklų. Teheranas tariamai tai supranta, teigė JAV prezidentas. Jis taip pat pakartojo savo pažadą prireikus panaudoti karinę jėgą ir patikino, kad potencialioje atakoje prieš „blogį“ dalyvaus Izraelis
„Jei reikės, kariniu būdu, mes tai padarysime kariniu būdu. Akivaizdu, kad Izraelis labai aktyviai dalyvaus šiame procese. Jie bus to lyderiai. Bet niekas mums nevadovauja. Darome, ką norime“, – patikino D. Trampas.[2]
Veiksmas sulauks atoveiksmio
Tai, kad Izraelis smogs, niekas neabejoja, bet nereikia pamiršti, kad Iranas pasirengęs atsakyti.
Iranas, reaguodamas į pakartotinius D. Trumpo grasinimus, pažadėjo Jungtinėms Valstijoms „griežtą atsaką“ ir paragino Vašingtoną atsitraukti nuo eskalacijos.
„Negalime įsivaizduoti, kad prezidentas D. Trampas norėtų tapti dar vienu JAV prezidentu, įklimpusiu į katastrofišką karą Artimuosiuose Rytuose“, – „Washington Post“ skiltyje rašė Irano užsienio reikalų ministras Abasas Aragči (Abbas Araghchi).
D. Trampas per savo pirmąją prezidento kadenciją vienašališkai pasitraukė iš 2015 metų Bendro visapusiško veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), žinomo kaip branduolinis susitarimas. JAV prezidentas tuomet tikino, kad Teheranas nevykdo savo susitarimų dalies, o patį susitarimą pavadino „blogiausiu, koks kada nors yra buvęs“.
Iranas pakvietė amerikiečių įmones investuoti šalyje
Balandžio 12 dieną Omane turėtų įvykti pirmasis oficialus per ilgą laiką JAV ir Irano delegacijų susitikimas. Anksčiau D. Trampas teigį, kad derybos bus tiesioginės, tačiau Teheranas tai neigia. Valstybės departamento spaudos tarnybos vadovė Temė Brius (Tammy Bruce) vėliau pažymėjo, kad tai buvo šalių atstovų „susitikimas“, o ne „derybos“, o Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karolina Levit (Caroline Leavitt) pabrėžė, kad pokalbis vyks be tarpininkų.
Išvakarėse Irano prezidentas Masudas Pezeškianas (Masoud Pezeschkian) dar kartą patikino visuomenę, kad Teheranas „nesivaiko idėjos sukurti branduolinė bombą“ ir pasisako už santykių su Jungtinėmis Valstijomis gerinimą. Visų pirma jis paminėjo tiesioginių Amerikos investicijų į respubliką perspektyvas, jei šalys gali atsitraukti nuo eskalacijos.
„Jo Ekscelencija neprieštarauja Amerikos investuotojų investicijoms į Iraną“, – tikino M. Pezeškianas, turėdamas omenyje Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Chamenėjų (Ali Khamenei) – Amerikos investuotojai: ateikite ir investuokite“.[3]
Tuo pat metu Iranas bando iš D. Trampo iškaulyti galimybę vesti tiesiogines derybas dėl branduolinio susitarimo, anksčiau rašė „Reuters“, cituodamas neįvardytą Artimųjų Rytų diplomatą.
Pasak agentūros pašnekovo, Iranas užsiminė Jungtinėms Valstijoms, kad nori matyti „geros valios gestus“ prieš prasidedant deryboms „akis į akį“. Tokie gestai gali būti JAV sankcijų sušvelninimas arba kai kurių Irano turto užsienyje atšildymas, pažymėjo „Reuters“. Maskva, kuri kariauja plataus masto karą prieš Ukrainą, taip pat laikosi panašios taktikos derybose su Jungtinėmis Valstijomis – ir Kremlius nesulaukia aktyvaus Vašingtono pasipriešinimo.
JAV iždas įveda naujas sankcijas Iranui
Nepaisant vykstančių derybų, JAV Iždo departamentas balandžio 9 dieną įvardijo penkias Irano bendroves ir vieną asmenį, kuriems pritaikė sankcijas. Vašingtonas apkaltino juos remiant šalies branduolinę programą.
Tarp juridinių asmenų pateko Irano atominės energijos organizacijos kontroliuojamos įmonės – „Iran Centrifuge Technology Company“, „Thorium Power Company“, „Pars Reactors Construction and Development Company“ ir „Azarab Industries Co“, rašo AP.
