Tarifai jau veikia – britų automobilių gamintojas „Jaguar Land Rover“ stabdo tiekimą į JAV
„Jaguar Land Rover“ paskelbė, kad „stabdo“ visas siuntas į JAV, kol „prisitaikys prie naujų prekybos sąlygų“, po to, kai šią savaitę buvo įvesti tarifai. Ketvirtadienį įsigaliojo 25 % mokestis automobilių importui, tai viena iš kelių JAV prezidento D. Trumpo paskelbtų priemonių, kurios sukrėtė pasaulines tiekimo grandines[1].
JAV yra antroji pagal dydį JK automobilių pramonės eksporto rinka po Europos Sąjungos. „Jaguar Land Rover“ atstovas spaudai pareiškime teigė, kad bendrovė „imasi trumpalaikių veiksmų, įskaitant siuntų sustabdymą balandį, kol kuriame vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio planus“.
Koventrio mieste įsikūrusi automobilių gamintoja, turinti gamyklas ir Solihulyje bei Vulverhamptone, pabrėžė, kad JAV yra „svarbi rinka JLR prabangos prekės ženklams“. Iš JK į JAV eksportuojama daugiau automobilių nei bet kokių kitų prekių. Per 12 mėnesių laikotarpį iki 2024 m. trečiojo ketvirčio pabaigos šios prekybos vertė siekė 8,3 mlrd. svarų, skelbia JK prekybos departamentas.
Pirmoji tarifų banga automobiliams įsigaliojo nuo balandžio 3 d., o kitą mėnesį planuojami importo mokesčiai automobilių dalims. Finansų laikraštis „Nikkei“ pranešė, kad automobilių gamintoja „Nissan“ svarsto jau šią vasarą perkelti dalį JAV skirtų transporto priemonių gamybos iš Japonijos į JAV.
Automobilių gamintojai svarsto ko imtis dėl JAV tarifų: daugelis stabdo arba mažina veiklą
Anksčiau šią savaitę „Nissan“ paskelbė, kad išlaikys dvi gamybos pamainas savo gamykloje Tenesyje, nors sausį buvo planuota mažinti veiklą. Tuo tarpu automobilių gamintoja „Stellantis“ pranešė, kad dėl naujų tarifų kitą savaitę laikinai uždarys savo surinkimo gamyklą Vindzore, Kanados mieste prie JAV sienos.
Jungtinė automobilių darbuotojų sąjunga, atstovaujanti automobilių gamybos darbuotojams JAV ir pietų Ontarijuje, Kanadoje, palankiai įvertino tarifų įvedimą, teigdama, kad šis žingsnis „signalizuoja grįžimą prie politikos, kuri teikia pirmenybę šią šalį kuriančių darbuotojų gerovei, o ne negailestingų korporacijų godumui“.
Atskiras 10 % tarifas bus taikomas visam kitam JK importui, o kai kurioms didžiosioms ekonomikoms numatyti dar aukštesni tarifai. Pastarosiomis dienomis pasaulinės akcijų rinkos patyrė didelių nuostolių, įmonėms ieškant būdų prisitaikyti prie naujos prekybos aplinkos.
FTSE 100 indeksas, rodantis 100 pirmaujančių Londono vertybinių popierių biržoje kotiruojamų bendrovių rezultatus, penktadienį smuko 4,9 %, tai didžiausias kritimas nuo pandemijos pradžios. Panašūs nuosmukiai užfiksuoti Vokietijos ir Prancūzijos biržose[2].
Prekybos kare nei JK nei kitos ES sąjungininkės dalyvauti nenori
JK ministras pirmininkas seras Keiras Starmeris pareiškė, kad šalis laikysis ramios pozicijos dėl prekybos tarifų ir atmetė galimybę „šokti į prekybos karą“. Jis perspėjo, kad „pasaulis, kokį mes pažinojome, baigėsi“, tačiau pridūrė, kad yra pasirengęs pasitelkti pramonės politiką, kad „apsaugotų britų verslą nuo audros“.
Straipsnyje „Sunday Telegraph“ seras Keiras rašė, kad jis „toliau sieks prekybos susitarimo su JAV, kad išvengtų kai kurių tarifų“, tačiau užsiminė apie galimą valstybės įsikišimą, siekiant apsaugoti nacionalinius interesus.
K. Starmeris veda derybas su kitais Europos lyderiais, aptardamas atsaką į Baltųjų rūmų prekybos veiksmus. Šeštadienį jis kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, tai buvo pirmasis iš kelių planuotų pokalbių tarp JK premjero ir Europos lyderių per savaitgalį. Dauning Stryto atstovai pranešė, kad K. Starmeris ir E. Macronas sutarė, jog „prekybos karas niekam nenaudingas“, tačiau „nieko nereikia atmesti“.
