Ne visi spuogus laiko rimta liga
Niekam ne paslaptis, kad paauglystė – itin sudėtingas laikotarpis, kai iš vaiko po truputį tampama suaugusiu. Tokios permainos neįsivaizduojamos ne tik be nuolatinių emocijų kaitos, hormonų audrų, kintančių, kartais net įtemptų santykių su bendraamžiais bei šeima, bet ir be išvaizdos pokyčių. Bręstant kinta ne tik paauglio kūnas, tačiau ir odos būklė – dažną ima kamuoti jaunatviniai spuogeliai, įprastai vadinami akne.
Tokie spuogai ant odos susidaro kilus uždegimui, kai riebalų liaukos ima gaminti per daug sebumo. Tuomet poros užsikemša pertekliniu riebalų kiekiu, ypač suragėjusiomis odos ląstelėmis. Porų viduje ima kauptis ir daugintis ant odos gyvenančios bakterijos, ko pasekoje prasideda uždegimas ir išdygsta spuogas.
Aknę sukelti gali ir gausus kiekis komedonų, kitaip – inkštirų, kurie atsiranda dėl brendimo metu išsiplėtusių porų. Jei odos priežiūrai skiriama per mažai dėmesio, gali susidaryti nedideli raudoni spuogeliai ar pūslelės. Tokie dariniai skirstomi į kelias spuogų rūšis:
– komedoninius;
– cistinius;
– pustules [1].
Komedoniniai spuogai atpažįstami dėl savo išvaizdos – tai juodi, nedideli taškeliai, susidarantys, kai negyvos odos ląstelės užkemša poras. Jie dar vadinami juodaisiais ir baltaisiais inkštirais. Juodieji dažniausiai kamuoja paauglius, tuo tarpu baltieji gali sukelti rimtesnes problemas – palikti randelius ar sukelti skausmingus giluminius spuogus.
Cistiniai spuogai taip pat dažni brendimo laikotarpiu. Jie įprastai yra kietesni, pripildyti skysčio ir panašūs į nedidelius pūlinius.
Pustulės taip pat primena pūlinius, turi gelsvą viršūnėlę ir rodo sudėtingesnę, uždegiminę aknės formą.
Nors spuogai yra visiškai normali brendimo dalis, vėliau jie neretai išlieka ir dėl probleminės odos ar netinkamos jos priežiūros. Negydoma aknė gali įsisenėti, nepranykti net susinormalizavus hormonams ir sukelti didelį diskomfortą: asmuo gėdijasi spuoguoto ar randuoto veido, merginos naudoja daug makiažo, bandydamos paslėpti odą, taip tik dar labiau pablogindamos jos būklę.
Vis tik, daugelis į šią problemą numoja ranka, manydami, kad spuogai nėra liga ir praeis savaime, todėl į specialistus nesikreipia. Statistika rodo, kad Lietuvoje beveik 339 tūkst. jaunų žmonių kenčia nuo aknės simptomų, kurie neišnyksta ir sulaukus pilnametystės – iki 21 metų amžiaus šia liga serga apie 80–90 proc. žmonių [2].
Laiku sustabdžius ligos plitimą, galima užkirsti kelią randams ir ilgalaikei probleminės odos būklei. Todėl veido priežiūra ir supratimas, kas yra aknė bei kaip su ja tvarkytis, gali padėti išvengti daugybės neigiamų emocijų, streso ir finansinių išlaidų.
Aknę nulemti gali ir blogi genai
Kalbant apie spuogus paauglystėje verta paminėti, kad jie atsiranda ne visiems. Kartais nutinka, kad žmogus odos priežiūrai skiria mažai dėmesio, naudoja paprastą muilą, tačiau oda išlieka puikios būklės. Kiti – priešingai – investuoja į brangias procedūras ir priemones, tačiau oda išlieka problemiška.
Dažnu atveju tai lemia genetika. Jei paauglio tėvai turi riebią odą ar sirgo akne, didelė tikimybė, kad vaikas taip pat susidurs su šia problema. Didelę įtaką daro ir hormonų lygio svyravimai – ypač vyriškų ir moteriškų lytinių hormonų santykis.
Svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai: asmeninė higiena, mityba, emocinė būklė. Specialistai teigia, kad sveika mityba ir pakankamas skysčių kiekis organizme padeda mažinti aknės riziką. Taip pat svarbu atsakingai rinktis kosmetikos priemones, vengti perteklinio makiažo, visada nuvalyti odą prieš miegą ir ją tinkamai prižiūrėti ryte.
Pastebėjus pirmuosius odos pokyčius, verta sunerimti. Dažniausi aknės simptomai:
– odos sukietėjimas;
– pūliavimas;
– padidėjęs riebumas;
– inkštirų gausa;
– cistos.
Aknė gydoma tiek namų sąlygomis, tiek ir rimtais medikamentais
Aknės gydymas priklauso nuo spuogų tipo, problemos trukmės, odos tipo ir paciento amžiaus. Pavyzdžiui, komedoninių spuogų gydymui gali būti taikomas mechaninis ar cheminis veido valymas, naudojant vaistines rūgštis.
Jei spuogai yra giluminiai ir skausmingi, skiriamas gydymas, slopinantis mikroorganizmus plauko folikuluose. Tam naudojami tetraciklino ar klindamicino grupės vaistai, tačiau medikamentinis gydymas paprastai neturėtų trukti ilgiau nei 4–6 savaites. Kritiniais atvejais taikomas mišrus gydymas antibiotikais ir rūgštimis, o kartais skiriami ir hormonus slopinantys preparatai [3].
Pastebėjus, kad oda tampa riebesnė ar atsiranda pirmieji spuogeliai, neverta pulti į paniką. Svarbu laikytis higienos, naudoti švelnius prausiklius, drėkinti odą ir jos neliesti be reikalo. Galima išbandyti ir paprastus namų sąlygomis taikomus metodus.
Pavyzdžiui, sudirgusiai odai gali padėti alijošius – jo gelio konsistencija tepama kelis kartus per dieną. Riebią odą galima švelniai valyti žaliąja arbata: užplikytą arbatą naudoti su vatos diskeliu ryte ir vakare [4].
Galiausiai, oda bet kokiame amžiuje atspindi bendrą savijautą. Norint išvengti spuogų, patariama vengti streso, pakankamai miegoti, valgyti daugiau daržovių ir vaisių, gerti vandens, o kai kurie išbando ir pieno produktų atsisakymą. Jei jausimės gerai viduje, tai dažnai atsispindės ir mūsų odoje.
