Sveiki, Jurgita! Kada pradėjote labiau gilintis į pačią save, į supančią aplinką? Kas paskatino domėtis sveika gyvensena?
Prieš dešimtmetį. Tuo metu dirbau leidyboje, kūriau žurnalų turinį. Bendravau su daugybe natūraliais, alternatyviais būdais sau padėjusiais, save išgydžiusiais žmonėmis. Tai praplėtė mano suvokimą. Intuityviai prabudo atjauta kitoms gyvoms, perėjau prie augalinės mitybos. Vėliau atsirado joga ir kitos sąmoningumo praktikos.
Kas, Jūsų manymu, yra tas tikrasis sveikas gyvenimo būdas?
Tai gyvenimas darnoje su savimi ir aplinka.
Kas Jums asmeniškai yra joga? Ar kiekvienas norintis ja užsiimti gali tai daryti?
Joga – tai daugiau nei fizinio kūno stiprinimas ar lankstumo didinimas. Tai holistinis gyvenimo būdas, siekiant išnaudoti savo sąmonės galimybes.
Žinoma, kiekvienas norintis gali praktikuoti joginį gyvenimo būdą. O tai – ne tik jogos pamokos. Tai savo sąmonės, pasąmonės tyrinėjimas. Buvimas sielos kelyje.
Ar Jūsų šeima taip pat prisijungė prie Jūsų propaguojamo sveiko gyvenimo būdo? Su kokiais iššūkiais tenka ar teko susidurti?
Taip, mano šeimoje visi maitinamės augaliniu maistu. Taip pat rūpinamės emocine higiena, sąmonės, pasąmonės pažinimu, savo galimybių plėtimu. Tai mūsų kasdienybė. Iššūkių nėra, mano akimis – viskame yra galimybės.
Kas dar padeda atsipalaiduoti, atitrūkti nuo kasdienybės minčių, nuo taip skubančio pasaulio ritmo?
Suvokimas, kad esame daugiau nei fizinis kūnas. Žinojimas, kad esu beribė siela, kiekvieną dieną ieškanti būdų, kaip darniai veikti gana ribotame kūne, išlaisvina. Nesitapatinimas su fiziniu kūnu, su smegenų veiklos ypatumais, su įsitikinimais, nugulusiais pasąmonėje (apie 90 % visko, ką per gyvenimą patyrėme, pamatėme, išgirdome, nugulę pasamonėje, taigi statistiškai dažnas žmogus išnaudoja tik 10 % savo galimybių) leidžia pamatyti daugiau. Gyventi pilniau, patirti daugiau.
Kas yra sąmoningas kvėpavimas? Ar išties sunku jį taikyti gyvenime, ar tiesiog tereikia išmokti tai daryti ir tada viskas susistato į savas vėžias?
O kas sakė, kad sąmoningą kvėpavimą sunku taikyti gyvenime? Iš tiesų tai daugiau nei paprasta, nes kūnas, pradėjus taisyklingai kvėpuoti, pakankamai greitai sugrįžta į prigimtinį kvėpavimą.
Jeigu kūdikis gimsta sveikas, kvėpuoja pilnais plaučiais. Tačiau su metais dažno žmogaus plaučių tūris traukiasi. Kodėl? Atkreipkit dėmesį, koks jūsų kvėpavimas tampa apėmus streso būsenai. Dažnu atveju kvėpavimas sustoja arba tampa paviršutiniškas – įkvėpimai dažni, nepilni. Taip pat senas oras pilnai neiškvepiamas iš plaučių. Taip dažnas 70-ies metų amžiaus žmogus kvėpuoja tik ketvirtadaliu savo plaučių tūrio. Pamėginkit įsivaizduoti, kiek turėtumėt energijos, jei taip kvėpuotumėte. O tokia ateitis laukia, jei kvėpavimas nebus prigimtinis.
Kalbant apie sąmoningo kvėpavimo (rebefingo) sesijas – tai yra technika, skirta paleisti praeities traumas. O jų per gyvenimą prisirenka visi. Žmonės, praktikuojantys sąmoningą kvėpavimą, geriau miega, paleidžia susikaupusias nuoskaudas, įtampą, stresą. Ima geriau suprasti, kad nevaldomos mintys sargdina kūną. Ėmus valdyti mintis atsiranda daugiau ramybės. Suprantama, ką iš tikrųjų reiškia gilus atsipalaidavimas ir mėgavimasis buvimu čia ir dabar; gyvenime atsiranda daugiau energijos.
Kas pasikeitė Jūsų gyvenime, pradėjus taikyti tam tikras saviugdos praktikas?
To į žodžius įdėti neįmanoma. Iš tiesų žmonių, suvokusių sielos veikimo principą, išoriškai gyvenimai nebūtinai turi kisti. Keičiasi reakcijos ir požiūris į tai, kas vyksta aplinkoje. Tai reiškia – atsiranda kur kas daugiau ramybės, visa ko priėmimo, darnos su savimi ir aplinka.
Kokias pagrindines klaidas daro žmonės, norėdami puoselėti sveikesnį gyvenimo būdą?
Nemanau, kad yra toks dalykas kaip klaidos. Yra gyvenimo kelias ir yra pasirinkimai. Kiekviena siela atėjo patirti. Kad pilnai suvoktų, kas yra meilė, turi patirti ir baimę. Nes kaip kitaip nepatyrusi antipodų galėtų suvokti vieną ir kitą jausmą?
Kas Jus verčia nesustoti, gilintis, suprasti ir perprasti tam tikras gyvenimo tiesas? Iš kur semiatės įkvėpimo?
Vidinė ugnis. Įkvėpimas – kiekvieno prigimtyje, jeigu einame sielos keliu, jeigu gyvybinė energija nenuslopinta sunkaus maisto, priklausomybių, nevaldomų emocijų ir ėjimo ne savo keliu.
Ką Jūs išskirtumėte kaip didžiausias šių laikų problemas ar nuklydimus ir kaip tuomet sugrįžti į save? Ar lengvas tas sugrįžimo į save, čia ir dabar, kelias?
Kaip ir sakiau anksčiau, kiekviena siela eina savo keliu. Tai, kad viena siela galbūt atėjo šiame gyvenime nušvisti, nereiškia, kad kita siela, besimurkdanti kančioje, yra blogesnė. Mes negalime teisti kitų pasirinkimų, nes nežinome, ko ta siela iš tikrųjų atėjo patirti. Kalbėti apie nuklydimus – tai bandyti įkišti visus į vieną gyvenimo modelį. Vienintelis dalykas, ką mes galime padaryti, tai rūpintis savo gyvenimu, savo energija, ir rodyti pavyzdį, kad galima gyventi džiaugsme, o ne kančioje. Kas atėjo šiame gyvenime su užduotimi patirti džiaugsmą, leis sau ir pamatyti džiaugsmą aplinkoje. Tada ras ir įkvėpimą.
Nekiškime per prievartą džiaugsmo sieloms, kurios atėjo patirti kančios. Labai gali būti, kad mūsų patirtyse taip pat buvę gyvenimų, kuriuose mes irgi murkdėmės kančioje. Ir tai buvo tai, ką mes rinkomės patirti.
Ar niekada nevėlu pradėti domėtis praktikomis, kuriomis Jūs užsiimate? Kas dažniausiai į Jus kreipiasi ir kodėl?
Nėra tokio dalyko kaip per vėlu. Į mane kreipiasi įvairūs žmonės, jaučiantys, kad gali patirti daugiau džiaugsmo, lengvumo, ramybės, ir ieškantys palydėjimo į tai. Mes kiekvienas ir esame tas džiaugsmas, lengvumas, ramybė. Tereikia leisti sau tai pamatyti. Tą padaryti galime per įvairius saviugdos metodus. Mano akimis, vieni stipriausių jų – sąmoningas kvėpavimas ir meditacija.
Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie dar nėra atradę savęs, savo tikrojo gyvenimo kelio ar pašaukimo?
Išbandyti tai, ko dar nėra bandę. Kalbu apie saviugdos metodus.
