Populiariausios – techninės ir praktinės profesijos
Automobilių remontas, elektra, suvirinimas ar maisto gamyba – šios kryptys ir šiemet išliko tarp dažniausių jaunimo pasirinkimų. Rudenį profesinio mokymo įstaigose mokslus pradėjo apie 18,2 tūkst. naujų mokinių, o stojimo rezultatai rodo, kad nemaža dalis jaunuolių renkasi praktiškas ir aiškiai su konkrečia profesija susijusias mokymo programas.
Didžiausio susidomėjimo sulaukė inžinerinės krypties programos – jas pasirinko daugiau kaip 4 tūkst. stojančiųjų. Populiarios išliko ir paslaugų sektoriaus, architektūros bei statybos, sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės specialybės[1].
Tarp dažniausiai pasirenkamų profesijų buvo transporto priemonių remontininko, elektriko, virėjo, suvirintojo, apdailininko, apskaitininko, paramediko, kirpėjo bei gydomojo masažo specialisto programos. Tai rodo, kad stojantieji domisi tiek techninėmis, tiek paslaugų bei sveikatos priežiūros sritimis.
Daugiausia naujų mokinių sulaukė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Kauno ir Šiaulių technologijų mokymo centrai, Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras bei Marijampolės profesinio rengimo centras.
Dar apie 1,6 tūkst. gimnazistų pasirinko atskirus profesinio mokymo modulius. Tarp jų populiariausi buvo saldžiųjų patiekalų ir picų gaminimo, kavos ruošimo, traktorių vairavimo, baro paruošimo bei klientų aptarnavimo moduliai. Tokia galimybė leidžia moksleiviams profesinius įgūdžius išbandyti dar nebaigus gimnazijos ir geriau suprasti, kokia veiklos kryptis juos domina labiausiai.
Profesinėse mokyklose – nauja mokytojų rengimo kryptis
Šių metų priėmimas išsiskyrė ir naujove – pirmą kartą pradėtas priėmimas į profesijos mokytojo programą. Ją pasirinko 125 žmonės, todėl profesinio mokymo sistema šiemet pasipildė ne tik naujais mokiniais, bet ir nauja specialistų rengimo kryptimi.
Būsimus profesijos mokytojus rengia trys įstaigos – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras ir Verslo bei svetingumo profesinės karjeros centras.
Kaip nurodo ŠMSM, programa esą skirta specialistams, kurie ateityje profesinėse mokyklose ves teorinius ir praktinius užsiėmimus bei perduos mokiniams savo profesines žinias ir patirtį. Mokymų metu jie bus ruošiami planuoti ugdymo procesą, pasirinkti tinkamą mokymo turinį, medžiagą ir priemones bei atsižvelgti į skirtingus mokinių poreikius.
Dėmesys bus skiriamas ne vien konkrečios profesijos išmanymui. Būsimi mokytojai taip pat turės išmokti aiškiai perteikti žinias, organizuoti praktinį mokymą ir pritaikyti užsiėmimus skirtingo pasirengimo mokiniams.
Svarbi mokymo dalis bus ir įtraukiojo ugdymo principai, todėl profesijos mokytojai turės gebėti dirbti su skirtingų gebėjimų bei poreikių mokiniais ir sudaryti jiems tinkamas sąlygas įgyti profesinių kompetencijų.
Keičiasi ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pasirinkimai
Jaunimo prioritetų pokyčiai matomi ne tik profesinėse mokyklose. Šių metų stojimo rezultatai rodo, kad informacinių technologijų studijos nebėra toks savaime suprantamas pasirinkimas kaip prieš kelerius metus. Po pagrindinio priėmimo šalies aukštosiose mokyklose liko apie 1,3 tūkst. neužimtų valstybės finansuojamų vietų, o reikšminga jų dalis – IT programose. Vien universitetuose šioje srityje liko maždaug 170–180 nemokamų vietų, dar daugiau jų neužpildyta kolegijose.
Tuo pat metu dalis abiturientų vis dažniau krypsta į inžinerijos, fizinių mokslų ar kitas technologines sritis. Tokį pasirinkimų persiskirstymą lydi ir pokyčiai darbo rinkoje: dirbtinio intelekto įrankiai perima dalį rutininių užduočių, todėl vien programavimo žinių darosi nebeužtenka.
Darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria gebėjimui spręsti sudėtingas problemas, kritiškai vertinti DI sugeneruotus sprendimus, dirbti su duomenimis ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių technologijų. Tad mažesnis susidomėjimas IT studijomis nebūtinai reiškia šios srities nuosmukį – veikiau keičiasi tai, kokių specialistų rinkai reikia ir kokius įgūdžius jie turi turėti.
