Per tris vasaros mėnesius dėl gamtos jėgų užregistruota 10,6 tūkst. turto žalų
Šių metų vasara Lietuvos gyventojų turtui buvo itin nuostolinga. „Lietuvos draudimas“ per tris vasaros mėnesius užregistravo 10,6 tūkst. kreipinių dėl gamtos jėgų padarytos žalos. Tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais tokių kreipinių buvo 3,9 tūkst., todėl jų skaičius per metus išaugo beveik tris kartus.
Draudikų duomenimis, vasarą gyventojų turtą niokojo stiprus vėjas, liūtys, kruša ir žaibai, o papildomų nuostolių sukėlė elektros įtampos svyravimai. Bendrovė pažymi, kad didėja ne tik registruojamų žalų skaičius, bet ir vieno įvykio finansinės pasekmės.
„Šią vasarą matėme visą ekstremalių įvykių seką. Ne kartą siautę stiprus vėjas, liūtys, kruša, žaibai ir elektros įtampos svyravimai sukėlė didelių nuostolių gyventojų turtui. Šių metų statistika aiškiai rodo, kad gamtos jėgų keliama rizika tampa vis reikšmingesnė, o tikrąją gamtos galią numatyti ir jai pasiruošti yra sudėtinga“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Vidutinė gamtos jėgų padaryta turto žala jau viršijo 1 000 eurų
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2026 metais vidutinė registruota turto žala dėl gamtos jėgų siekia 1 022 eurus. 2025 metais vidutinė tokios žalos suma buvo 849 eurai, o 2024 metais – 803 eurai. Per dvejus metus vidutinės žalos dydis išaugo daugiau nei ketvirtadaliu.
Gamtos reiškinių sukelti nuostoliai gali būti labai skirtingi. Stiprus vėjas nuplėšia stogų dalis ar apgadina pastatų konstrukcijas, liūtys užlieja gyvenamąsias ir pagalbines patalpas, o žaibai bei elektros įtampos svyravimai gali sugadinti buitinę techniką ir kitus elektros įrenginius.
Pasak A. Juodeikio, vienas ekstremalus meteorologinis įvykis gali vienu metu sukelti kelias skirtingas žalas. Smarki liūtis gali pažeisti pastato konstrukcijas, užlieti patalpas ir sugadinti jose esantį turtą, todėl bendra vienos audros finansinė našta gali būti gerokai didesnė nei matoma vertinant tik vieną sugadintą objektą.
„Vidutinės žalos augimas gerai parodo, kad gamtos stichijų šėlsmas gyventojams atneša vis daugiau nuostolių“, – pažymi bendrovės žalų departamento direktorius.
Per aštuonis 2026 metų mėnesius jau viršyti visų 2024 ir 2025 metų rodikliai
Šių metų gamtos jėgų padarytų žalų mastą rodo ir ilgesnio laikotarpio palyginimas. Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo daugiau gyventojų turto žalų dėl gamtos jėgų nei per visus dvylika 2025 ar 2024 metų mėnesių.
Bendrovės vertinimu, tokie skaičiai rodo, kad stichinių reiškinių keliama rizika neapsiriboja keliomis audringomis vasaros savaitėmis. Stiprus vėjas, liūtys, kruša ar kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai gali kilti skirtingais metų laikais, o jų poveikį konkrečiai vietovei tiksliai prognozuoti ne visada įmanoma.
Gyventojai apie artėjančias audras dažniausiai perspėjami iš anksto, todėl gali sumažinti dalį rizikų – sutvarkyti lauke esančius daiktus, uždaryti langus ar automobilius patraukti iš vietų, kuriose jiems pavojų gali kelti medžiai ir jų šakos.
„Visgi stichinių reiškinių atveju visų aplinkybių numatyti neįmanoma. Būtent todėl svarbu būti pasirūpinus finansiniais draudimo saugikliais, kurie amortizuotų potencialią žalą“, – sako A. Juodeikis.
Audros šiemet itin dažnai niokojo ir gyventojų bei įmonių automobilius
Rekordiniai rodikliai šiemet fiksuojami ne tik būsto ir kito gyventojų turto žalų statistikoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius dėl gamtos jėgų registruotų transporto priemonių žalų skaičius jau viršijo visų 2025 ir 2024 metų rezultatus.
Automobiliai dažniausiai nukenčia tiesiogiai per stiprias audras. Ant jų užvirsta medžiai arba nulūžusios šakos, transporto priemones apgadina vėjo nešami objektai ir kruša, o intensyvios liūtys gali sukelti užliejimus.
Vien po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios audros bendrovė sulaukė daugiau kaip 220 pranešimų apie apgadintas gyventojų ir verslo įmonių transporto priemones.
„Automobilių žalų statistikoje matome tą pačią tendenciją kaip ir būsto žalose – per audrą automobilis gali būti apgadintas net stovėdamas įprastoje savo vietoje kieme ar aikštelėje. Kiekvienas toks atvejis primena, kad vertinant savo turto apsaugą verta galvoti ne tik apie dažniausiai pasitaikančias kasdienes rizikas, bet ir apie stichinius reiškinius“, – komentuoja A. Juodeikis.
Pagrindinį būstą Lietuvoje yra apdraudę 64 proc. gyventojų
Didėjant gamtos jėgų padaromų nuostolių mastui, auga ir savo būstą draudžiančių šalies gyventojų dalis. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 2026 metais pagrindinio būsto draudimą turi 64 proc. šalies gyventojų.
Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu būsto draudimą turėjo 62 proc. gyventojų. Taigi apdraustų būstų dalis didėja, tačiau per metus pokytis sudarė tik 2 procentinius punktus.
A. Juodeikio teigimu, pastaraisiais metais fiksuojami gamtos reiškinių nuostoliai rodo, kad vien fizinių pasirengimo priemonių ne visada pakanka. Net ir iš anksto žinant apie artėjančią audrą ar liūtį ne visų nuostolių galima išvengti.
„Gamtos jėgų sustabdyti negalime, o net ir labai atsakingai pasiruošus audrai visų nuostolių išvengti neįmanoma. Kai vienos žalos vidurkis jau viršija tūkstantį eurų, o atskirais atvejais nuostoliai gali būti nepalyginamai didesni, būsto draudimas tampa svarbia finansine apsauga“, – apibendrina A. Juodeikis.
Daugiau informacijos:
Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
Mob. +370 685 21479
El. p. [email protected]
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie gamtos jėgų sukeltas žalas Lietuvoje, remiasi patikimais šaltiniais ir yra aktualus skaitytojams, todėl vertas publikavimo.
Straipsnis pateikia tikslius duomenis apie gamtos jėgų padarytas žalas ir remiasi patikimais šaltiniais, todėl atitinka etikos standartus. Informacija yra aiški, nešališka ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes jis nagrinėja didėjančias gamtos jėgų sukeltas žalas Lietuvoje, kas yra svarbu gyventojams ir draudimo sektoriui. Be to, pateikti statistiniai duomenys ir ekspertų komentarai padeda geriau suprasti situaciją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie gamtos jėgų padarytas žalas Lietuvoje, kas yra aktualu visuomenei, ypač tiems, kurie gali patirti nuostolių. Jame taip pat pateikiama statistika, kuri padeda suprasti didėjančią riziką ir skatina žmones imtis atsargumo priemonių.
Straipsnis perteikia nerimą keliančią informaciją apie gamtos jėgų padarytas žalas, tačiau trūksta emocinės pusiausvyros ir psichologiškai saugaus tono. Jame dominuoja statistika ir baimės elementai, kurie gali sukelti nepagrįstą nerimą gyventojams.
