IT studijų populiarumas slūgsta
Dar visai neseniai IT studijos buvo laikomos vienu saugiausių bilietų į gerai apmokamą karjerą, tačiau šių metų stojimas rodo pasikeitusias abiturientų nuotaikas. Kol dėl vienos odontologijos vietos varžosi apie 150 kandidatų, informacinių technologijų programose lieka šimtai valstybės finansuojamų vietų. Po pagrindinio priėmimo visose šalies aukštosiose mokyklose neužimta apie 1,3 tūkst. nemokamų studijų vietų, o nemaža jų dalis stojančiųjų dar laukia IT programose.
LAMA BPO direktorė Kristina Bespalova pabrėžia, kad laisvų vietų po pagrindinio etapo atsiranda kiekvienais metais, nes ne visi pakviestieji galiausiai pasirenka siūlomas studijas[1].
„Kasmet dalis pakviestų stojančiųjų studijų sutarčių nepasirašo – vieni apsigalvoja, kiti nusprendžia dar kartą dalyvauti priėmime. Šiemet netgi matome geresnę situaciją nei pernai – studijų sutartis pasirašė apie 95 proc. pakviestųjų“, – sako ji.
Abiturientai vis dažniau žvalgosi kitur
Iš kitų krypčių labiausiai išsiskiria IT studijos, kuriose vien universitetuose liko apie 170–180 valstybės finansuojamų vietų, o kartu su kolegijomis jų yra dar daugiau. Vilniaus universiteto atstovas Artūras Šaltis abejoja, kad papildomas priėmimas padės jas visas užpildyti, todėl dalį finansavimo siūlo nukreipti į inžineriją, fiziką, chemiją ar matematiką.
Keičiasi ir pačių stojančiųjų prioritetai, nes dalis anksčiau IT galėjusių rinktis abiturientų dabar pasuka į fizinius ar inžinerinius mokslus. Per trejus metus stojančiųjų į fizinių mokslų programas balo vidurkis išaugo nuo maždaug 5,5 iki 6,9.
Tuo metu paklausiausiose studijose konkurencija išlieka didžiulė – į kelias medicinos vietas pretenduoja daugiau kaip 200 žmonių, o dėl vienintelės odontologijos vietos varžosi apie 150 kandidatų.
DI keičia IT darbo rinką
Mažesnis susidomėjimas IT studijomis sutampa su permainomis technologijų sektoriuje, kuriame vis daugiau užduočių gali atlikti dirbtinio intelekto įrankiai. Apie darbuotojų mažinimą skelbiant technologijų bendrovėms, ankstesnis įsitikinimas, kad IT išsilavinimas beveik garantuoja lengvą įsidarbinimą ir didelį atlyginimą, tampa nebe toks tvirtas[2].
Vis dėlto „Twoday“ departamento vadovas Aurimas Cholomskis pabrėžia, kad specialistų poreikis neišnyksta – keičiasi jų vaidmuo ir gebėjimai, kurių tikisi darbdaviai.
„Prie pokyčių prisideda ir ekonominis neapibrėžtumas. Šiuo metu IT specialistų paklausa yra mažesnė nei prieš kelerius metus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali iškilti kita problema – pradės trūkti patyrusių specialistų. Jei į rinką ateis mažiau pradedančiųjų, po kelerių metų tai virs patyrusių inžinierių deficitu“, – sako A. Cholomskis.
Programuotojams keliama aukštesnė kartelė
DI gebėjimas generuoti kodą keičia programuotojo kasdienybę, tačiau žmogaus vaidmens nepanaikina, nes specialistui tenka įvertinti, ar sukurtas sprendimas yra tikslus, saugus ir tinkamas konkrečiam projektui. Dėl to vis svarbesni tampa problemų sprendimo, kritinio mąstymo ir gebėjimo efektyviai naudotis DI įrankiais įgūdžiai.
„Trimble Reality Capture Platform“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Kulvietis pastebi, kad programuotojai ir toliau samdomi, tačiau iš jų tikimasi didesnio produktyvumo ir darbo kokybės. Kartu auga ir duomenų inžinierių svarba, nes DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo tinkamai parengtų ir valdomų duomenų.
Keistis tenka ir universitetams
Prie naujų darbo rinkos poreikių prisitaiko ir aukštosios mokyklos, kurių informatikos programose vis daugiau dėmesio skiriama DI, duomenų inžinerijai, kibernetiniam saugumui bei technologijų etikai. VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Mažeika pabrėžia, kad būsimam specialistui neužtenka vien mokėti programuoti – jis turi suprasti sistemas, gebėti analizuoti problemas ir kritiškai vertinti DI sugeneruotus sprendimus.
Todėl šimtai neužimtų IT studijų vietų dar nereiškia, kad programuotojų perspektyvos nyksta. Veikiau keičiasi pati profesija, o pranašumą darbo rinkoje turės specialistai, kurie gebės derinti tvirtas technologines žinias su DI įrankiais ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių rinkos poreikių.
