Audra pasitraukė, tačiau jos padariniai dar paralyžiuoja šalį
Šimtai tūkstančių žmonių be elektros, sutrikęs mobilusis ryšys, vėluojantys traukiniai ir dideli nuostoliai regionuose – savaitgalio audra tapo rimtu išbandymu šalies infrastruktūrai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad stichija išryškino problemas, kurios ilgą laiką liko neišspręstos.
Nors stipriausi audros smūgiai jau praėjo, jos pasekmės pirmadienį tebebuvo juntamos daugelyje šalies vietų, o gedimų mastas rodė, kad į įprastą ritmą gyventojams pavyks sugrįžti ne iš karto. Prieš vidurdienį elektros dar neturėjo daugiau kaip 111 tūkst. vartotojų, o nutrūkęs energijos tiekimas kai kur paveikė ir vandens tiekimą, mobilųjį ryšį bei kitų būtinų paslaugų veiklą[1].
Būtent tokia situacija, pasak premjero, parodė ne tik stichijos mastą, bet ir seniai egzistuojančias valstybės infrastruktūros bei pasirengimo ekstremaliems reiškiniams spragas, prie kurių Vyriausybė žada grįžti tuomet, kai bus pašalinti skubiausi padariniai.
„Vėliau grįšime prie (…) strateginio pobūdžio sprendimų – šita situacija su audra apnuogino senas valstybės problemas, kurios galbūt buvo nespręstos, dėl to mes turime, ką turime“, – žurnalistams pirmadienį po tarpinstitucinio susitikimo sakė M. Sinkevičius.
Premjeras pripažįsta – padarinių likvidavimas užtruks
Pasak Vyriausybės vadovo, šiuo metu didžiausias dėmesys turi būti skiriamas elektros tiekimo ir mobiliojo ryšio atkūrimui bei kitų gyventojus tiesiogiai veikiančių problemų sprendimui. Tik situacijai stabilizavusis ketinama pereiti prie platesnio vertinimo, kokių ilgalaikių priemonių reikia, kad panašios stichijos ateityje nesukeltų tokio masto sutrikimų.
M. Sinkevičius pripažino, kad padarinių šalinimas turėtų vykti sparčiau, tačiau dėl didelio gedimų skaičiaus visų problemų pašalinti per trumpą laiką nepavyks. Jo pateiktais duomenimis, mobiliojo ryšio vis dar neturi apie 60 tūkst. gyventojų, o elektros tiekimas neatkurtas daugiau nei 100 tūkst. ESO klientų.
„Labai apgailestauju visuomenės, kad audros padariniai yra tokio masto, kad nesugebame per dieną likviduoti, tai kurį laiką užtruks“, – pažymėjo premjeras.
Vyriausybės vadovas kartu leido suprasti, kad vien gedimų pašalinimu apsiriboti neketinama, nes audros metu išryškėjusios problemos turės būti sprendžiamos sistemiškai. Anot jo, taisytinų vietų jau matyti aiškiai, todėl neturėtų prireikti dar vienos panašios stichijos, kad būtų imtasi pokyčių.
ESO sulaukė kritikos, valdžia žada įvertinti klaidas
Audros padarinių šalinimas sukėlė klausimų ir dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ pasirengimo tokio masto krizei. Energetikos ministras Lukas Savickas pripažino, kad bendrovės veiksmuose išryškėjo spragų, o gyventojai, kurie po audros ilgą laiką liko be elektros, turi pagrindo tikėtis ne tik paaiškinimų, bet ir atsiprašymo.
„Akivaizdu, kad reikalingas atsiprašymas gyventojų, reikalingas didžiąja dalimi ir iš mūsų ESO, nes akivaizdu, kad apsirengimas šiai situacijai turi spragų. (…) Mes grįšime prie įsivertinimo apie tai, kokios buvo išmoktos pamokos iš ankstesnių situacijų, tuomet žiūrėsime į priekį“, – žurnalistams kalbėjo ministras.
L. Savicko teigimu, situacijai normalizavusis reikės įvertinti, kaip buvo pasirengta šiai audrai ir ar ankstesnių ekstremalių reiškinių metu išmoktos pamokos iš tiesų buvo pritaikytos. Toks vertinimas turėtų parodyti, kokių papildomų priemonių reikia ne tik greitesniam gedimų šalinimui, bet ir didesniam elektros tinklų atsparumui ateityje.
Naujausiais ESO duomenimis, elektros tiekimas vis dar neatkurtas daugiau nei 100 tūkst. klientų, o daugiausia tokių vartotojų yra Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose. Audros poveikis jaučiamas ir kituose sektoriuose – nuostolius skaičiuoja ūkininkai, dalyje šalies vėluoja traukiniai, o kai kur vis dar susiduriama su mobiliojo ryšio sutrikimais.
Regionuose audra sutrikdė ne tik elektros tiekimą
Viena sudėtingiausių situacijų susiklostė Kazlų Rūdoje, kur audros padariniai neapsiribojo nutrūkusiu elektros tiekimu. Tūkstančiai žmonių antrą parą buvo likę be vandens, kai kur neveikė mobilusis ryšys, o atokesnių vietovių gyventojams tapo sudėtingiau gauti būtiniausių prekių ir pagalbos. Savivaldybei teko ieškoti būdų, kaip tokias gyvenvietes pasiekti ir pasirūpinti vandens, maisto bei kitų reikalingų priemonių pristatymu.
Panašios elektros sutrikimų sukeltos grandininės problemos fiksuotos ir kituose regionuose. Anykščiuose dėl dingusios elektros buvo sutrikęs degalinių, vandens tiekimo bei kai kurių nuotekų sistemų darbas, o Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos rajonuose tarnybos toliau šalino ant kelių bei elektros linijų nuvirtusius medžius ir tvarkė pažeistus tinklus.
Šeštadienį Lietuvą užklupusi audra nusinešė vieno žmogaus gyvybę, dar keturi žmonės buvo sužeisti, o stichijos piko metu elektros tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Tokie padariniai parodė, kad didelio masto elektros tinklo sutrikimai gali greitai paveikti ne tik gyventojų buitį, bet ir vandens tiekimą, ryšį, transportą bei kitą kasdieniam gyvenimui svarbią infrastruktūrą.
