„Tiangong Ultra“ 100 metrų distancijoje U. Bolto rezultatą aplenkė 0,19 sekundės, tačiau žmogaus pasaulio rekordas lieka galioti
Kinijos sukurtas humanoidinis robotas „Tiangong Ultra“ Pekine vykstančiose Pasaulio humanoidinių robotų žaidynėse 100 metrų distanciją įveikė per 9,39 sekundės. Tai 0,19 sekundės greičiau už legendinį Jamaikos sprinterio Usaino Bolto rezultatą – 9,58 sekundės, pasiektą 2009 metų rugpjūčio 16 dieną pasaulio lengvosios atletikos čempionate Berlyne.
„Tiangong Ultra“ sukūrė Pekino humanoidinių robotų inovacijų centras. Robotas savo atrankos bėgime iš pradžių atsiliko nuo kito Kinijos humanoido „Lightning“, tačiau paskutinėje distancijos dalyje jį aplenkė ir finišo liniją kirto pirmas.
Vis dėlto teiginį, kad robotas „sumušė U. Bolto pasaulio rekordą“, reikia suprasti tik kaip laiko palyginimą. Oficialus vyrų 100 metrų pasaulio rekordas ir toliau priklauso U. Boltui. „World Athletics“ rekordų lentelėje gali būti registruojami tik žmonių sporto varžybose pagal organizacijos taisykles pasiekti rezultatai, todėl humanoido laikas neturi jokios įtakos lengvosios atletikos rekordams.
Skiriasi ir pačios fizinės sąlygos. Robotui netaikomi žmogaus biologiniai apribojimai, o jo masė, mechaninė kojų konstrukcija, pavaros, energijos šaltinis ir judesių valdymas visiškai skiriasi nuo žmogaus raumenų bei nervų sistemos. Todėl 9,39 sekundės pirmiausia yra robotikos technologijų, o ne sporto rekordas.
Vos prieš metus tas pats robotas 100 metrų bėgo per 21,50 sekundės – rezultatas pagerėjo daugiau kaip dvigubai
Didžiausią įspūdį robotikos specialistams kelia ne palyginimas su U. Boltu, o technologinės pažangos greitis. 2025 metų Pasaulio humanoidinių robotų žaidynėse „Tiangong Ultra“ tą pačią 100 metrų distanciją įveikė per 21,50 sekundės.
Per vienus metus rezultatas pagerintas daugiau kaip 12 sekundžių. Varžybų organizatoriai pabrėžė, kad robotai per metus tapo maždaug du kartus greitesni, nors dar pernai nemažai jų sunkiai išlaikydavo pusiausvyrą net paprastose bėgimo rungtyse.
Toks progresas rodo, kaip sparčiai tobulėja elektrinės pavaros, sąnarių konstrukcija, pusiausvyros algoritmai, energijos valdymas ir dirbtinio intelekto sistemos, realiuoju laiku koordinuojančios visą humanoido kūną.
Greitas bėgimas robotui yra ypač sudėtingas, nes kiekviename žingsnyje bent trumpam prarandamas stabilus kontaktas su žeme. Sistema per milisekundes turi apskaičiuoti kūno padėtį, svorio centro judėjimą, pėdos kontaktą, sąnarių jėgą ir kitą žingsnį. Kuo greičiau robotas juda, tuo mažiau laiko lieka bet kokiai klaidai ištaisyti.
Antrasis robotas „Lightning“ finišavo per 9,47 sekundės, bet lenktynės atskleidė silpnąją humanoidų vietą – jie dar sunkiai sustoja
„Tiangong Ultra“ nebuvo vienintelis humanoidas, Pekine nubėgęs 100 metrų greičiau nei U. Bolto 9,58 sekundės. Bendrovės „Honor“ robotas „Lightning“ distanciją įveikė per 9,47 sekundės.
Prieš oficialias varžybas „Lightning“ bandymo metu buvo užfiksavęs net 9,32 sekundės rezultatą ir pasiekęs maždaug 14,5 metro per sekundę didžiausią greitį. Tačiau oficialiame bėgime jį aplenkė „Tiangong Ultra“.
Finišo epizodas kartu priminė, kad didelis greitis dar nereiškia žmogui prilygstančios judesių kontrolės. Abu robotai po finišo nesugebėjo sklandžiai sulėtėti. Trasoje tam buvo pastatyti stori apsauginiai čiužiniai, į kuriuos humanoidai tiesiog įsirėžė.
„Tiangong Ultra“ po finišo prarado pusiausvyrą ir nukrypo link trasos krašto, o „Lightning“ griuvo ir vėliau buvo išneštas. Socialiniuose tinkluose būtent šie vaizdai tapo beveik tokie pat populiarūs kaip pats 9,39 sekundės rezultatas. Jie gerai parodo dabartinę robotikos būklę: mechaninė galia ir greitis tobulėja greičiau nei universalus, saugus judėjimas nenuspėjamoje aplinkoje.
Pekino robotų žaidynėse varžosi 2 056 humanoidai iš 16 valstybių, tačiau daugiau kaip 96 proc. jų yra kiniški
Antrosios Pasaulio humanoidinių robotų žaidynės Pekine vyksta rugpjūčio 22–26 dienomis Nacionaliniame greitojo čiuožimo ovale „Ice Ribbon“, pastatytame 2022 metų žiemos olimpinėms žaidynėms.
Į renginį atvyko 666 komandos ir 2 056 robotai iš 16 valstybių šešiuose žemynuose. Dalyvauja JAV, Vokietijos, Japonijos, Brazilijos ir kitų šalių universitetai, laboratorijos bei technologijų bendrovės.
Tačiau skaičiai kartu parodo milžinišką Kinijos dominavimą. Organizatorių duomenimis, 641 iš 666 komandų ir 1 975 iš 2 056 robotų yra iš Kinijos. Šalies delegacijoje dalyvauja 157 bendrovės bei apie 200 universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų.
Robotai varžosi ne vien bėgimo rungtyse. Programoje yra futbolas, boksas, kikboksas, stalo tenisas, gimnastika, sunkumų kilnojimas, virvės traukimas ir kitos sportinės bei praktinės užduotys. Skirtingi šaltiniai, priklausomai nuo varžybų klasifikavimo, mini daugiau kaip 30 pagrindinių rungčių ir 51 atskirą varžybų kategoriją.
Robotų sportas Kinijai pirmiausia yra bandymų laboratorija, kurioje tikrinamos technologijos būsimiems fabrikams ir sandėliams
Iš pirmo žvilgsnio humanoidų futbolas ar 100 metrų sprintas gali atrodyti kaip technologinis šou. Tačiau robotikos gamintojams tokios varžybos suteikia galimybę ekstremaliomis sąlygomis išbandyti technologijas, kurių vėliau reikės pramonėje.
Sprintas tikrina pusiausvyrą, variklių galią ir energijos valdymą. Futbolas reikalauja orientuotis erdvėje, atpažinti kamuolį ir kitus robotus bei priimti sprendimus nuolat kintančioje aplinkoje. Sunkumų kilnojimas tikrina mechaninių sąnarių ir pavarų atsparumą, o stalo tenisas – regos, reakcijos ir judesių tikslumą.
Būtent šių gebėjimų reikia robotui, kuris ateityje turėtų paimti skirtingo dydžio dėžes sandėlyje, naudoti įrankius gamykloje, judėti tarp žmonių ar atlikti kelias visiškai skirtingas užduotis be kiekvieno judesio programavimo atskirai.
Kinija humanoidinę robotiką sieja su vadinamuoju fiziniu arba įkūnytu dirbtiniu intelektu – DI sistema turi ne vien apdoroti tekstą ar vaizdą, bet matyti realią aplinką, priimti sprendimą ir fiziškai jį įvykdyti. Todėl robotų žaidynės kartu yra viešas būdas parodyti, kaip greitai ši technologinė grandinė tobulėja.
„Morgan Stanley“ prognozuoja daugiau kaip 1 mlrd. humanoidų iki 2050 metų, iš kurių apie 302 mln. galėtų veikti Kinijoje
Investuotojų susidomėjimas humanoidais pastaraisiais metais smarkiai išaugo. „Morgan Stanley Research“ prognozuoja, kad iki 2050 metų humanoidinių robotų ir juos aptarnaujančios infrastruktūros rinka galėtų viršyti 5 trln. JAV dolerių.
Banko analitikai skaičiuoja, kad tuo metu pasaulyje galėtų veikti daugiau kaip 1 mlrd. humanoidinių robotų. Maždaug 90 proc. jų būtų naudojami pramonėje ir komercijoje – daugiausia pasikartojantiems, struktūruotiems fiziniams darbams.
Kinijai prognozuojama didžiausia dalis – apie 302,3 mln. humanoidų 2050 metais. JAV, pagal tą patį scenarijų, galėtų veikti apie 77,7 mln. robotų.
Tačiau tai yra ilgalaikė investicinio banko prognozė, o ne garantuotas rinkos dydis. Pats „Morgan Stanley“ pabrėžia, kad platus humanoidų diegimas tikriausiai vyks lėčiau iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio ir tik vėliau galėtų smarkiai paspartėti. Didžiausios kliūtys tebėra robotų kaina, patikimumas, baterijų veikimo trukmė, saugumas ir gebėjimas atlikti daug skirtingų užduočių.
9,39 sekundės rezultatas parodo mechaninį progresą, tačiau universalus humanoidas dar turi įveikti daug sunkesnį išbandymą nei 100 metrų sprintas
100 metrų distancija technologiniu požiūriu yra sudėtinga, tačiau kartu labai aiškiai apibrėžta užduotis: robotui reikia kuo greičiau judėti tiesia trasa. Realus pasaulis kelia gerokai daugiau problemų.
Sandėlyje ant grindų gali gulėti netikėta kliūtis. Gamykloje detalė gali būti pasisukusi kitaip nei treniravimo metu. Namuose robotui tenka susidurti su vaikais, gyvūnais, laiptais, slidžiais paviršiais, stikliniais daiktais ir šimtais kitų situacijų, kurių iš anksto neįmanoma tiksliai užprogramuoti.
Todėl humanoidų pramonės tikrasis lūžis įvyks ne tada, kai robotas taps greitesnis už greičiausią žmogų. Daug svarbesnis momentas bus pasiektas tada, kai tas pats aparatas galės patikimai bėgti, sustoti, paimti dėžę, atidaryti duris, naudoti įrankį, suprasti žmogaus komandą ir saugiai veikti šalia žmonių.
Vis dėlto Pekino rezultatas yra reikšmingas. 2025 metais geriausiam humanoidui 100 metrų reikėjo 21,50 sekundės, o po metų – jau 9,39. Toks šuolis per vieną technologijų ciklą paaiškina, kodėl Kinija, JAV ir didžiausios pasaulio technologijų bendrovės humanoidinę robotiką vis dažniau vertina kaip vieną svarbiausių artimiausio dešimtmečio dirbtinio intelekto taikymo sričių.
Šaltiniai
Reuters. (2026). Chinese robots beat Usain Bolt’s 100m world record at Beijing games. https://www.reuters.com/sports/chinese-humanoid-robot-lightning-beats-human-100m-world-record-state-media-says-2026-08-22/
Associated Press. (2026). Chinese humanoid robots smash human records in 100m sprint and high jump at Beijing robot games. https://apnews.com/article/86cb8e310843151a77057e4cb764b4e2
China Daily. (2026). World Humanoid Robot Games draws 2,056 entries to Beijing. https://govt.chinadaily.com.cn/s/202608/14/WS6a7e7e89498e36855033f205/world-humanoid-robot-games-draws-2-056-entries-to-beijing.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie humanoidinio roboto pasiekimus, palygindamas juos su U. Bolto rezultatais. Jame taip pat akcentuojama technologinė pažanga, kas yra aktualu ir įdomu skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie humanoidinio roboto pasiekimus, aiškiai nurodydamas, kad U. Bolto rekordas lieka galioti. Jame vengiamas dezinformacijos skleidimas, o technologinė pažanga yra pabrėžiama teisingai.
Straipsnis yra aktualus, nes jis pristato naujausią technologinę pažangą humanoidinių robotų srityje, kas gali sudominti tiek technologijų entuziastus, tiek plačiąją auditoriją. Be to, palyginimas su U. Bolto rekordu suteikia kontekstą ir pabrėžia šio pasiekimo svarbą.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie humanoidinių robotų technologijų pažangą ir aiškiai atskiria robotų pasiekimus nuo žmonių sporto rekordų, kas yra naudinga skaitytojams. Jis skatina diskusijas apie robotikos vystymąsi ir jo poveikį ateityje.
Straipsnis yra emociškai subalansuotas ir pateikia faktinę informaciją apie humanoidinių robotų pasiekimus, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos.
