Dvaro savininkas kreipėsi į policiją dėl patekimo į uždaras patalpas
Lentvario dvaro savininkas pranešė kreipęsis į policiją dėl LRT žurnalistės Jolantos Kryževičienės patekimo į uždaras dvaro patalpas. Viešame įraše teigiama, kad pranešimas Lietuvos policijoje priimtas ir užregistruotas numeriu 9926000145164.
Savininkas nurodė, kad Lentvario dvaras yra privati nuosavybė, o dalis jo patalpų ekskursijų metu lankytojams nėra atveriamos. Anot jo, taip daroma dėl saugumo ir vykstančių restauravimo darbų apsaugos. Jo teigimu, per vieną ekskursiją žurnalistė, nepaisydama nustatytos lankymo tvarkos, savavališkai pateko į uždaras rekonstruojamas patalpas, jas fotografavo, o vėliau viešai paskelbė ten padarytą medžiagą.
Savininkas savo poziciją suformulavo tiesiogiai: „Žurnalisto profesija nesuteikia teisės nepaisyti privataus objekto taisyklių ar patekti ten, kur patekti draudžiama. Tokios taisyklės galioja visiems vienodai“. Tame pačiame pareiškime jis pridūrė, kad kreipėsi ne tik į policiją, bet ir į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos administraciją, prašydamas atlikti vidinį tyrimą, įvertinti darbuotojos veiksmus ir išsaugoti visą su įvykiu susijusią medžiagą.
Po pareiškimo pradėta uždarų patalpų turto inventorizacija
Po incidento, kaip teigiama savininko paskelbtame įraše, pradėta uždarose patalpose esančio turto inventorizacija. Viešai nurodyta, kad šiuo metu nėra patvirtinta, ar visas turtas liko savo vietoje, todėl apie šią aplinkybę taip pat informuota policija.
Savininkas pabrėžė: „Kol inventorizacija nebaigta, jokių išvadų nedarome“. Toks formulavimas reiškia, kad policijai perduotas ne tik pareiškimas dėl galimo taisyklių pažeidimo, bet ir informacija apie papildomai tikrinamą turtą uždarose erdvėse.
Privačiuose objektuose, kuriuose tuo pat metu vyksta ekskursijos ir restauravimo darbai, uždarų zonų kontrolė paprastai yra viena jautriausių vietų. Tokiose erdvėse gali būti laikomos statybinės medžiagos, restauruojami elementai, perkelti interjero daiktai ar nebaigtos montuoti konstrukcijos. Dėl to savininkai ir administratoriai dažniausiai nustato aiškią ribą tarp lankytojams atveriamų erdvių ir techninių ar pavojingų patalpų.
Paveldosaugos objektuose ši praktika ypač įprasta. Restauravimo laikotarpiu pastatas neretai veikia mišriu režimu: dalis jo rodoma lankytojams, o kita dalis lieka uždaryta dėl darbų, saugumo reikalavimų ar draudimo sąlygų. Tokios taisyklės taikomos ne pagal profesiją ar statusą, bet pagal objekto vidaus tvarką.
Žurnalistės įraše paskelbtas aštrus ekskursijos ir interjero vertinimas
Viešą reakciją į dvarą anksčiau buvo paskelbusi ir pati J. Kryževičienė. Savo įraše ji aprašė apsilankymą ekskursijoje ir nurodė, kad už du bilietus sumokėta 44 eurai. Ji citavo dvaro pristatymą: „Yra vietų, kurios saugo daugiau nei istoriją. Jos saugo laikotarpių dvasią, žmonių likimus ir paslaptis, kurias galima pajusti tik būnant ten“.
Po šios citatos žurnalistė pateikė kritišką objekto vertinimą. Ji rašė: „Patekome ne į atgimstantį dvarą, o pigaus remonto, eklektikos ir net kičo erdvę“. Tame pačiame tekste ji minėjo, kad gidė esą pasakojo apie savininko pasirinkimus interjere, o pati žurnalistė išvardijo, jos vertinimu, nederančias detales: „linoleumas ant grindų fojė, vietoje medinių durų apvadų rudai nudažytas cementinis reljefas, milžiniški radiatoriai, metalinis liftas“.
J. Kryževičienė taip pat teigė mačiusi nebaigtai suremontuotas patalpas ir rašė, kad jose, jos įspūdžiu, vyko kažkokie renginiai, mėtėsi daiktai ir buvo nuvytusių augalų. Įrašo pabaigoje ji pridūrė: „Nežinau, kokie leidimai buvo išduoti Kultūros paveldo departamentui, kiek buvo sunykęs pastatas, bet Tiškevičių dvaro dvasios ten tikrai neieškokite“.
Šie pasisakymai tapo viešo ginčo dalimi ne vien dėl estetikos vertinimo. Konflikto ašis pasislinko į klausimą, iš kokių erdvių buvo padarytos ir paviešintos nuotraukos, jei savininkas tvirtina, kad dalis patalpų lankytojams buvo griežtai uždaryta.
Ugnius Kiguolis atmeta dalį žurnalistės teiginių ir kalba apie reputacijos žalą
Į žurnalistės paskelbtą kritiką sureagavo ir dvaro savininkas Ugnius Kiguolis. Jis pareiškė, kad Lentvario dvare nėra linoleumo, o toks teiginys, jo žodžiais, yra atviras melas ir kenkia verslo reputacijai.
U. Kiguolis taip pat ginčijo ir kitus įraše pavartotus apibūdinimus. Jis nurodė, kad nėra duomenų apie žurnalistės minimus medinius durų apvadus, o statybinės patalpos, kuriose sandėliuojami įvairūs daiktai, nėra skirtos žurnalistams patekti, fotografuoti ir aprašyti kaip ekspozicijas.
Privati nuosavybė ir restauruojami paveldo objektai veikia pagal griežtesnę lankymo tvarką
Lentvario dvaro atvejis išryškino bendresnę taisyklę, galiojančią daugeliui restauruojamų istorinių objektų. Jei pastatas yra privati nuosavybė, savininkas ar valdytojas turi teisę nustatyti lankymo tvarką, pažymėti draudžiamas zonas ir riboti patekimą į patalpas, kuriose vyksta darbai.
Tokie apribojimai paprastai grindžiami ne vien nuosavybės teise. Restauruojamose erdvėse gali būti nebaigtų konstrukcijų, atvirų inžinerinių mazgų, nepritvirtintų elementų, drėgmės, dulkių ar medžiagų, kurios kelia riziką sveikatai ir pačiam paveldui. Dėl to lankytojų maršrutai tokiose vietose dažnai yra iš anksto suformuoti, o nukrypimas nuo jų gali būti laikomas taisyklių pažeidimu.
Kultūros paveldo objektuose ribojimai svarbūs ir todėl, kad restauravimas paprastai vyksta etapais. Viena salė gali būti jau pritaikyta rodymui, kita tuo pat metu gali būti techninė darbo zona. Lankytojams vizualiai tai kartais atrodo kaip vieno pastato vidus, tačiau teisiniu ir saugumo požiūriu šios erdvės gali turėti skirtingą režimą.
Žiniasklaidos atstovams tokios taisyklės taip pat galioja. Profesinis statusas savaime nesukuria teisės patekti į uždarą privačią teritoriją ar uždraustą patalpą, jei nėra aiškaus savininko, administracijos ar organizatoriaus leidimo. Būtent šį principą savo įraše akcentavo ir U. Kiguolis, pabrėždamas, kad nustatytos taisyklės galioja visiems vienodai.
Ginčas persikėlė ir į LRT administracijos bei profesinės atsakomybės lygmenį
Savininko kreipimasis į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją reiškia, kad konfliktas peržengė vien privačios diskusijos ribas. Oficialioje pretenzijoje, kaip nurodyta viešame pareiškime, prašoma atlikti vidinį tyrimą, įvertinti darbuotojos veiksmus ir išsaugoti visą su įvykiu susijusią medžiagą.
Tokie kreipimaisi žiniasklaidos organizacijoms paprastai turi dvi puses. Viena susijusi su darbuotojo elgesiu viešoje erdvėje ir profesinės etikos standartais. Kita susijusi su pačios redakcijos reputacija, nes darbuotojo paskelbtas turinys gali būti siejamas ne tik su asmenine nuomone, bet ir su institucija, kurioje jis dirba.
Lietuvoje žurnalistų veiklą reguliuoja ne tik bendrieji įstatymai, bet ir profesinės etikos principai. Jie numato pareigą tiksliai rinkti informaciją, gerbti teisėtus ribojimus ir vengti veiksmų, kurie galėtų būti laikomi neteisėtu patekimu ar nepagrįstu privatumo pažeidimu. Kai ginčas kyla ne dėl paskelbto tyrimo viešo intereso tema, o dėl patekimo į uždaras patalpas privačiame objekte, akcentas neišvengiamai krypsta į leidimo, taisyklių ir atsakomybės klausimą.
Kartu išlieka ir kita viešo intereso pusė. Istoriniai dvarai, ypač susiję su kultūros paveldu, visuomenėje nuolat sulaukia dėmesio dėl restauravimo kokybės, pritaikymo, autentiškumo ir prieinamumo. Dėl to vieši vertinimai apie tokius objektus paprastai sukelia platesnes diskusijas, tačiau jos nepanaikina privataus objekto nustatytos vidaus tvarkos.
Tolesnė eiga priklausys nuo policijos vertinimo ir baigiamos inventorizacijos
Šiuo metu aišku, kad ginčas jau turi institucinį tęsinį. Policijai pateiktas pranešimas užregistruotas, vyksta uždarų patalpų turto inventorizacija, o LRT administracijai perduota oficiali pretenzija dėl darbuotojos veiksmų įvertinimo.
Tokie incidentai gali paveikti, kaip ateityje bus organizuojamos ekskursijos privačiuose paveldo objektuose, kiek griežtai bus ribojamas lankytojų judėjimas ir kaip administratoriai dokumentuos draudžiamas zonas. Kuo didesnis konfliktas viešojoje erdvėje, tuo didesnė tikimybė, kad objektų valdytojai linkę rinktis atsargesnį režimą.
Pats savininkas savo įrašo pabaigoje teigė, kad nenori kurstyti konflikto ir siekia priminti bendrą principą. Jo žodžiais, „privati nuosavybė, įstatymai ir nustatytos taisyklės galioja visiems vienodai“. Jis taip pat pareiškė besitikintis, kad situacija bus objektyviai įvertinta, o atsakingos institucijos sprendimus priims pagal savo kompetenciją.
