Gynybai – bent tiek pat, kiek šiemet
Kol regione neslūgsta karinės grėsmės, Lietuvai tenka ne tik didinti išlaidas gynybai, bet ir užtikrinti, kad pinigai kuo greičiau virstų realiais pajėgumais. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras perspėja: sumažinus finansavimą ar užsitęsus pirkimams, dalies planų gali tekti atsisakyti.
Šiemet Lietuva gynybai numačiusi 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, o kitų metų biudžetas dar tik dėliojamas. Vaikšnoro teigimu, norint išlaikyti dabartinį kariuomenės stiprinimo tempą, finansavimas turėtų likti bent jau tokio paties lygio. Priešingu atveju gali tekti peržiūrėti dalį numatytų projektų ar jų atsisakyti[1].
„Jeigu norim, kad mūsų projektai, kad mūsų gynybos pajėgumų vystymas nesustotų arba nereikėtų ten kažko atsisakyti vien tik dėl to, kad pritrūko vieno ar kito euro, tai turim išlaikyti tą patį (finansavimo lygį – BNS). Ne mažiau kaip tą patį, o gal net ir daugiau“, – interviu BNS teigė generolas.
Tačiau vien pinigų neužtenka. Viena didžiausių kliūčių, pasak kariuomenės vado, išlieka lėti ir sudėtingi įsigijimų procesai. Valstybės kontrolė taip pat yra atkreipusi dėmesį, kad augant gynybos finansavimui pirkimų sistema nespėja taip greitai prisitaikyti prie kariuomenės poreikių. Vaikšnoras mano, kad procedūras būtina paprastinti, kartu išlaikant kontrolę ir skaidrumą.
Vilniaus prieigose – stipresnė oro gynyba
Vienas ryškiausių pastarojo meto pokyčių – sustiprinta oro gynyba. Vilniaus prieigose anksčiau naudotas RBS-70 sistemas pakeitė NASAMS, leidžianti taikinius aptikti ir neutralizuoti didesniu atstumu. Kariuomenė taip pat sustiprino žemai skrendančių objektų stebėjimą, todėl galimus dronų įskridimus dabar gali pastebėti anksčiau.
R. Vaikšnoras pabrėžia, kad neautorizuotas dronas Lietuvos oro erdvėje būtų vertinamas kaip grėsmė. Vis dėlto sprendžiant dėl jo sunaikinimo būtų atsižvelgiama ir į saugumą ant žemės – numušus objektą, krentančios nuolaužos neturėtų sukelti papildomo pavojaus žmonėms ar infrastruktūrai.
Kartu Lietuva dar neturi galimybių vienodai apsaugoti visos šalies teritorijos. Turimos oro gynybos sistemos leidžia dengti tik pasirinktas zonas, o konkrečių jų dislokavimo vietų kariuomenė dėl saugumo neviešina. Laukiama ir dronų perėmėjų – pirmąsias bandomąsias sistemas tikimasi gauti rudenį.
Rusijos grėsmė ir pasirengimas provokacijoms
Kariuomenė stebi ir Rusijos karinių pajėgumų pokyčius. R. Vaikšnoro vertinimu, Maskva karo metu sugebėjo padidinti šarvuotos technikos, raketų, dronų bei amunicijos gamybą. Vis dėlto vis didesniu iššūkiu Rusijai tampa žmonių trūkumas, nes fronte patiriamus nuostolius darosi sunkiau papildyti naujais kariais.
Lietuva taip pat ruošiasi galimoms hibridinėms grėsmėms – sabotažui, provokacijoms ar kritinės infrastruktūros atakoms. Kariuomenės vadas pabrėžė, kad kariuomenė ir kitos institucijos turi būti pasirengusios nuolat, tačiau viešai patvirtinti konkretaus galimo incidento datos ar scenarijaus jis negali.
„Aš negaliu spekuliuoti, nes žvalgybos prerogatyva – žvalgyti, teikti pažymas, mūsų vadovų reikalas – kiek išviešinti, kiek neišviešinti. Tai mes ruošiamės bet kada, kiekvienai dienai. (…) O tokių duomenų, kad kažkas įvyks ar neįvyks, šiandien turbūt nėra tvirtų, bet gal rytoj gali būti.
Tai, sakyčiau, čia yra proceso dalis, o viskas labai priklauso nuo mūsų šalies visų įstaigų ir organizacijų pasiruošimo užkardyti tas grėsmes. Kažko labai daug pakomentuoti negaliu dėl to, kad nenoriu spekuliuoti, o pažymos dažniausiai su grifais. (…) Kai žinosime kažką daugiau, bus iškomunikuota“, – nurodė kariuomenės vadas.
Nepaisant politinių pokyčių ir besikeičiančių Vyriausybių, pagrindinės Lietuvos gynybos kryptys, anot Vaikšnoro, išlieka tos pačios. Tarp svarbiausių prioritetų – Vokietijos brigados priėmimas, nacionalinės divizijos vystymas, oro gynybos stiprinimas ir šaukimo plėtra.
JAV kariai grįš, merginų šaukimas kol kas neplanuojamas
Generolas taip pat nemano, kad sparčiai išaugusi dronų reikšmė turėtų išstumti tradicinę sunkiąją ginkluotę. Ukrainos karas parodė, kad bepiločiai smarkiai keičia mūšio lauką, tačiau teritorijai užimti ir išlaikyti vis dar reikalingos sausumos pajėgos, šarvuota technika bei artilerija.
Pozityvių žinių kariuomenės vadas turi ir dėl JAV karių buvimo Lietuvoje. Nors konkrečių naujos rotacijos datų ar karių skaičiaus jis neatskleidžia, Vaikšnoras tikina, kad amerikiečių pajėgos Lietuvoje bus. Šalyje jau veikia priešakinės grupės, kurios ruošiasi priimti naują rotaciją.
Iki 2030 metų kariuomenė taip pat siekia didinti šauktinių skaičių ir įvairiomis tarnybos formomis kasmet parengti apie 7–8 tūkst. jaunuolių. Kol kas privalomas šaukimas orientuotas į vaikinus, o moterys gali tarnauti savanoriškai. Vaikšnoras privalomo merginų šaukimo šiuo metu nelaiko prioritetu.
