WEF valdyboje C. Lagarde jau įvardijama kaip kandidatė, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas
Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde 2027 metais gali tapti viena pagrindinių Pasaulio ekonomikos forumo vadovių. Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad per praėjusią savaitę netoli Ženevos vykusį WEF Patikėtinių tarybos posėdį C. Lagarde buvo įvardyta kaip tikėtina kandidatė perimti organizacijos vadovavimą.
Pasak NZZ šaltinių, C. Lagarde padėkojo tarybos nariams už parodytą pasitikėjimą ir pareiškė esanti „pasirengusi tarnauti“. Tai kol kas nėra oficialus paskyrimas. Nei Pasaulio ekonomikos forumas, nei Europos Centrinis Bankas viešai nepatvirtino, kad susitarimas dėl būsimo posto jau pasiektas.
„Reuters“ ir „Euronews“ skelbia, kad 28 narių WEF Patikėtinių taryba taip pat nenusprendė, kada tiksliai C. Lagarde galėtų perimti vadovavimą. Sutarta tik dėl vieno – 2027 metų sausį vyksiančiam Davoso susitikimui dar turėtų vadovauti dabartiniai laikini tarybos pirmininkai Larry Finkas ir André Hoffmannas.
Todėl šiuo metu tiksliausia kalbėti apie rimtai svarstomą kandidatūrą. C. Lagarde nėra paskelbta būsima WEF vadove, tačiau pirmą kartą pasirodė informacija, kad jos kandidatūra jau aptariama pačioje organizacijos valdyboje ir kad ji pati tokiam žingsniui neprieštarauja.
C. Lagarde jau yra WEF Patikėtinių tarybos narė kartu su „BlackRock“, Pasaulio banko, TVF ir didžiųjų korporacijų vadovais
Galimas perėjimas į WEF C. Lagarde nebūtų atėjimas į visiškai svetimą organizaciją. ECB prezidentė jau ne vieną kadenciją priklauso Pasaulio ekonomikos forumo Patikėtinių tarybai – aukščiausiam organizacijos priežiūros organui.
Taryboje šiuo metu yra „BlackRock“ vadovas Larry Finkas, Pasaulio banko prezidentas Ajay Banga, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva, Pasaulio prekybos organizacijos generalinė direktorė Ngozi Okonjo-Iweala, „Salesforce“ vadovas Marcas Benioffas, „Accenture“ vadovė Julie Sweet, buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore’as, Singapūro prezidentas Tharmanas Shanmugaratnamas ir kiti tarptautinių institucijų bei verslo atstovai.
Pats WEF nurodo, kad tarybos nariai turi prižiūrėti organizacijos misiją ir veiklą, o taryboje neturėtų atstovauti savo profesiniams ar asmeniniams interesams. C. Lagarde į ją įtraukta kaip ECB prezidentė ir viena geriausiai tarptautinėje ekonominėje politikoje atpažįstamų Europos pareigūnių.
Todėl jos kandidatūra turi institucinę logiką. C. Lagarde jau daugiau kaip du dešimtmečius juda tarp aukščiausių nacionalinės, europinės ir pasaulinės ekonominės politikos institucijų, o jos ryšiai su Davoso forumu susiformavo gerokai anksčiau, nei ji pradėjo vadovauti ECB.
WEF vadovybė keičiama po K. Schwabo pasitraukimo ir dar vienos prezidento kaitos 2026 metais
Pasaulio ekonomikos forumas šiuo metu išgyvena didžiausią vadovybės pertvarką per daugiau kaip pusę amžiaus. Organizaciją 1971 metais įkūręs Klausas Schwabas jai vadovavo daugiau kaip 50 metų ir praktiškai tapo neatsiejamas nuo Davoso forumo įvaizdžio.
2025 metų balandį K. Schwabas atsistatydino iš WEF Patikėtinių tarybos pirmininko ir tarybos nario pareigų. Jo pasitraukimas sutapo su anoniminiais kaltinimais dėl organizacijos valdymo ir galimo WEF išteklių naudojimo. Vėliau nepriklausomų teisininkų atliktas tyrimas nenustatė reikšmingų K. Schwabo ar jo žmonos Hilde Schwab pažeidimų, nors buvo konstatuota tam tikrų valdymo trūkumų.
2025 metų rugpjūtį WEF valdybai laikinai kartu pradėjo vadovauti didžiausios pasaulyje turto valdymo bendrovės „BlackRock“ vadovas L. Finkas ir farmacijos grupės „Roche“ vicepirmininkas A. Hoffmannas. Jų užduotis buvo stabilizuoti organizaciją ir parengti naują ilgalaikio valdymo modelį.
Dar vienas pasikeitimas įvyko 2026 metų vasarį. Po daugiau kaip aštuonerių metų WEF prezidento ir generalinio direktoriaus pareigas paliko buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras Børge Brende. Laikinuoju prezidentu ir generaliniu direktoriumi paskirtas ilgametis WEF vadovas Aloisas Zwinggi.
C. Lagarde kandidatūra susijusi su WEF tarybos vadovavimu, todėl jos būsimas vaidmuo neturėtų būti painiojamas su kasdieniu organizacijos valdymu
WEF valdymo struktūra nėra tokia pati kaip įprastos bendrovės. Organizacijoje veikia Patikėtinių taryba ir atskira vykdomoji vadovybė, todėl kalbant apie C. Lagarde galimą postą svarbu atskirti šias funkcijas.
L. Finkas ir A. Hoffmannas šiuo metu yra WEF Patikėtinių tarybos bendrapirmininkiai. Tuo metu A. Zwinggi eina prezidento ir generalinio direktoriaus pareigas bei vadovauja kasdienei organizacijos veiklai.
„Reuters“, remdamasis NZZ, C. Lagarde kandidatūrą sieja būtent su L. Finko ir A. Hoffmanno įpėdinystės klausimu. Tai rodo, kad diskutuojama apie aukščiausią WEF valdymo ir strateginės priežiūros lygmenį, nors skirtingose žiniasklaidos publikacijose būsimas postas įvardijamas nevienodai.
Kol pats WEF nepaskelbė oficialaus sprendimo ir tikslaus pareigų pavadinimo, būtų per anksti teigti, kad C. Lagarde jau pasirinkta tapti organizacijos prezidente ar generaline direktore. Patvirtinta tik tiek, kad jos kandidatūra aptariama WEF taryboje kaip galimas dabartinės laikinos vadovybės pakeitimas.
ECB prezidentės kadencija baigiasi 2027 metų spalį, todėl svarbiausias klausimas – ar ji iš Frankfurto pasitrauktų anksčiau
C. Lagarde Europos Centriniam Bankui vadovauja nuo 2019 metų lapkričio 1 dienos. Europos Vadovų Taryba ją paskyrė aštuonerių metų kadencijai, todėl oficialiai jos darbas ECB baigiasi 2027 metų spalio 31 dieną.
Tai sukuria akivaizdžią laiko problemą. NZZ skelbia, kad C. Lagarde WEF vadovavimą galėtų perimti tam tikru momentu 2027 metais, tačiau sausio Davoso susitikimui dar turėtų pirmininkauti L. Finkas ir A. Hoffmannas. Jeigu pasikeitimas įvyktų iki spalio pabaigos, ECB vadovei tektų iš dabartinių pareigų pasitraukti anksčiau.
Dar 2026 metų liepą interviu Prancūzijos dienraščiui „Les Échos“ C. Lagarde sakė, kad jos kadencija trunka iki 2027 metų spalio ir kad dabartiniu neramiu ekonominiu laikotarpiu „ECB laivo kapitonas turi likti laive“. Tačiau paklausta, ar stabilesnėmis sąlygomis galėtų pasitraukti anksčiau, tokios galimybės visiškai neatmetė.
Dar vasarį „The Wall Street Journal“ tiesiogiai paklausė C. Lagarde apie galimą darbą Pasaulio ekonomikos forume. Tuomet ji WEF pavadino „viena iš daugelio galimybių“. Taigi dabartinis NZZ pranešimas nėra pirmas signalas apie tokį karjeros scenarijų – nauja tai, kad šį kartą klausimas, kaip skelbiama, jau buvo konkrečiai aptartas pačioje WEF taryboje.
C. Lagarde kelias iš Prancūzijos vyriausybės per TVF ir ECB daro ją beveik natūralia Davoso kandidatūra
C. Lagarde karjera išsiskiria tuo, kad ji vadovavo arba dirbo beveik visuose pagrindiniuose tarptautinės ekonominės politikos lygmenyse. Profesionalią karjerą ji pradėjo ne centriniame banke, o teisėje – apie 20 metų dirbo tarptautinėje advokatų kontoroje „Baker McKenzie“ ir 1999 metais tapo jos pasauline pirmininke.
2005 metais ji įžengė į Prancūzijos vyriausybę, o 2007–2011 metais buvo šalies ekonomikos ir finansų ministrė. Ji tapo pirmąja moterimi, užėmusia G7 valstybės finansų ministro postą. Šiame vaidmenyje C. Lagarde teko veikti ir per 2008 metų pasaulinę finansų krizę.
2011 metais C. Lagarde paskirta Tarptautinio valiutos fondo generaline direktore ir tapo pirmąja moterimi, vadovavusia TVF. Šias pareigas ji ėjo iki 2019 metų, kai buvo pasirinkta pakeisti ECB prezidentą Mario Draghi.
Taigi galimas WEF postas tęstų gana nuoseklią trajektoriją – nuo nacionalinės ekonominės politikos prie TVF, iš jo prie euro zonos centrinio banko ir galiausiai prie organizacijos, kurios pagrindinis tikslas yra vienoje vietoje suvesti valstybių vadovus, centrinius bankininkus ir didžiausių pasaulio korporacijų vadovus.
C. Lagarde pati atmetė kandidatavimą į Prancūzijos prezidentus, tačiau neatmeta aktyvaus vaidmens 2027 metų politinėse diskusijose
Spekuliacijas apie ankstyvą pasitraukimą iš ECB skatino ne vien WEF. Prancūzijoje jau kurį laiką svarstoma, kokį vaidmenį C. Lagarde galėtų atlikti 2027 metų prezidento rinkimų laikotarpiu.
Liepos mėnesį pati C. Lagarde aiškiai pareiškė neketinanti kandidatuoti į Prancūzijos prezidentus. „Euronews“ ji sakė nesanti „kandidatė į nieką“, tačiau kartu pabrėžė norinti ginti Europos vaidmenį ir Prancūzijos vietą Europos Sąjungoje.
Interviu „Les Échos“ C. Lagarde buvo dar konkretesnė. Ji sakė mananti, kad 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimų diskusijose turi būti girdimas aiškus europietiškas balsas, ir neatmetė galimybės viešai diskutuoti su kandidatais apie šalies ekonominę bei europinę kryptį.
Tai nereiškia, kad WEF ir Prancūzijos politika yra alternatyvūs jau suderinti C. Lagarde karjeros variantai. Kol kas nėra oficialiai patvirtintas nė vienas iš jų. Tačiau jos pačios pasisakymai rodo, kad laikotarpis po ECB jau aktyviai svarstomas.
2027 metų Davosas gali tapti paskutiniu laikinos WEF vadovybės susitikimu prieš naują organizacijos etapą
WEF kasmetinis susitikimas Davose yra pagrindinis organizacijos renginys. 2026 metais į jį buvo pakviestas rekordinis politinių lyderių skaičius – WEF skelbė apie beveik 65 valstybių ir vyriausybių vadovus, šimtus ministrų, centrinių bankų vadovus ir didžiausių pasaulio bendrovių atstovus.
Po K. Schwabo pasitraukimo organizacija mėgina pereiti nuo modelio, labai stipriai priklausiusio nuo vieno įkūrėjo asmenybės, prie labiau institucionalizuotos valdymo struktūros. Pats WEF po 2025 metų tyrimo pripažino būtinybę stiprinti organizacijos valdymą.
Jeigu NZZ informacija pasitvirtins, 2027 metų sausio Davoso susitikimas gali būti paskutinis, kuriam aukščiausiame tarybos lygmenyje vadovaus L. Finkas ir A. Hoffmannas. Po jo galėtų prasidėti C. Lagarde vadovaujamas etapas.
Tačiau iki tol lieka du esminiai neatsakyti klausimai: kada tiksliai C. Lagarde galėtų palikti ECB ir kokias konkrečiai WEF pareigas jai ketinama patikėti. Kol į šiuos klausimus neatsakė pats ECB arba Pasaulio ekonomikos forumas, pranešimą apie jos pasirengimą vadovauti Davoso organizacijai reikia vertinti kaip stiprų, tačiau dar neformalizuotą įpėdinystės signalą.
Šaltiniai
Euronews. (2026). ECB head Christine Lagarde ‘ready to serve’ WEF, report says. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/23/ecb-head-christine-lagarde-ready-to-serve-wef-report-says
Reuters. (2026). ECB chief Lagarde ‘ready to serve’ WEF, Swiss newspaper reports. https://www.reuters.com/business/ecb-chief-lagarde-ready-serve-wef-swiss-newspaper-reports-2026-08-23/
World Economic Forum. (2026). Leadership and governance. https://www.weforum.org/about/leadership-and-governance/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato C. Lagarde galimą vaidmenį Pasaulio ekonomikos forume ir pateikia svarbią informaciją apie forumą bei jos įtaką pasaulio ekonomikai. Informacija yra aktuali ir suprantama paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie C. Lagarde ir Pasaulio ekonomikos forumą, be to, jis yra nešališkas ir vengia dezinformacijos. Informacija yra aiški ir atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes C. Lagarde vaidmuo pasaulio ekonomikoje ir galimas jos vadovavimas Pasaulio ekonomikos forumui gali turėti reikšmingą įtaką globaliems ekonominiams sprendimams, kas yra svarbu ir Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie C. Lagarde galimą vaidmenį Pasaulio ekonomikos forume, kas yra aktualu tiek ekonomikos specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Jame taip pat aptariami Pasaulio ekonomikos forumo tikslai ir jo reikšmė, kas prisideda prie konstruktyvios diskusijos.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie C. Lagarde ir Pasaulio ekonomikos forumą, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame aiškiai išdėstyti faktai ir galimi pokyčiai, todėl jis yra emociškai subalansuotas.
