Ukrainos Nepriklausomybės dienos išvakarėse į Kyjivą atvyko Suomijos prezidentas ir JAV senatoriai, laukiama daugiau Europos lyderių
Rugpjūčio 23 dieną, Ukrainai minint Valstybinės vėliavos dieną ir rengiantis rugpjūčio 24-osios Nepriklausomybės dienai, Kyjive prasidėjo intensyvus užsienio politikų vizitų savaitgalis. Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, o abu vadovai dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje bendrai gynybai ir tolesnei paramai Ukrainai.
Į Ukrainos sostinę taip pat atvyko JAV senatoriai Richardas Blumenthalas ir Jamesas Lankfordas. V. Zelenskis nurodė juos informavęs apie didėjančią Rusijos balistinių raketų grėsmę ir Ukrainos poreikį gauti daugiau oro gynybos priemonių. Vienu pagrindinių Kyjivo prioritetų prieš artėjančią žiemą išlieka papildomos „Patriot“ sistemų raketos.
Kyjive taip pat laukiamas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas. Rugpjūčio 24 dieną numatytas platesnis Ukrainą remiančių valstybių susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama oro gynybai, tolimojo nuotolio ginklams ir tolesniam Europos kariniam finansavimui.
Diplomatinė demonstracija vyksta tuo metu, kai karas vis labiau persikelia į abiejų valstybių ekonominę infrastruktūrą. Rusija intensyvina smūgius Ukrainos geležinkeliams ir miestams, o Kyjivas plečia atakas prieš Rusijos naftos, pramonės ir dabar jau didžiausių elektroninės prekybos bendrovių logistikos tinklus.
Po 15 smūgių „Wildberries“ objektams Ukraina paskelbė pradedanti kampaniją prieš „Ozon“ sandėlius
Ukrainos gynybos ministerija rugpjūčio 22 dieną pirmą kartą oficialiai paskelbė, kad šalies pajėgos pradėjo sistemingai atakuoti Rusijos elektroninės prekybos bendrovės „Ozon“ logistikos centrus. Ministerijos teigimu, prieš tai Ukrainos pajėgos smogė 15 didžiausių „Wildberries“ logistikos objektų.
Pirmasis oficialiai patvirtintas naujos kampanijos taikinys buvo „Ozon“ logistikos centras Čiapajevske, Samaros srityje. Bendrovė pranešė per kelias minutes evakavusi daugiau kaip 500 darbuotojų. Po smūgio sandėlio veikla buvo sustabdyta neribotam laikui, o bendrovė taip pat pranešė apie nukentėjusius žmones, tačiau tikslaus jų skaičiaus iš karto nepaskelbė.
Kitą dieną dronai pasiekė dar vieną „Ozon“ objektą Orenburgo srityje. Rusijos institucijos skelbė, kad virš regiono buvo numušti keli bepiločiai orlaiviai, o jų nuolaužos nukrito „Ozon“ logistikos komplekso teritorijoje ir sukėlė gaisrą. Žmonės, pirminiais duomenimis, nenukentėjo.
„Ozon“ yra antra pagal dydį Rusijos elektroninės prekybos platforma. Bendrovė aptarnauja milijonus pirkėjų ir turi didžiulį sandėlių, rūšiavimo centrų bei pristatymo infrastruktūros tinklą, todėl išpuoliai prieš tokius objektus gali paveikti gerokai platesnę logistikos grandinę nei vien konkretų sandėlį.
Kyjivas „Ozon“ ir „Wildberries“ sandėlius vadina dvejopos paskirties logistikos infrastruktūra
Ukrainos gynybos ministerija savo sprendimą aiškina tuo, kad elektroninės prekybos logistikos centruose esą laikomos ir dvejopos paskirties prekės, kurios gali būti naudojamos Rusijos kariuomenės reikmėms. Kyjivas teigia siekiantis trikdyti ne vien konkrečių prekių tiekimą, bet ir bendrą Rusijos logistiką bei ekonomiką.
Šis argumentas jau buvo naudojamas vykdant kampaniją prieš didžiausią Rusijos elektroninės prekybos platformą „Wildberries“. Ukrainos pajėgos liepą ir rugpjūtį smogė bendrovės sandėliams keliuose Rusijos regionuose, įskaitant Sankt Peterburgo apylinkes.
V. Zelenskis anksčiau tvirtino, kad „Wildberries“ dalyvauja tiekiant kariuomenei reikalingas prekes ir Rusijos ekonomikai generuoja dideles pajamas. Ukraina taip pat pristato šiuos smūgius kaip atsaką į Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinės logistikos bendroves, tarp jų – „Nova Poshta“.
Svarbi išlyga – „Ozon“ ir „Wildberries“ yra civilinės komercinės bendrovės. Ukrainos teiginius, kad konkrečiuose atakuotuose sandėliuose buvo laikomos Rusijos kariuomenei skirtos dvejopos paskirties prekės, ne visais atvejais įmanoma nepriklausomai patikrinti. Todėl kiekvieno objekto karinis vaidmuo turi būti vertinamas atskirai.
Smūgiai elektroninės prekybos tinklams yra platesnės Ukrainos strategijos spausti Rusijos ekonomiką dalis
Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanija per 2026 metus pastebimai išsiplėtė. Pagrindiniais taikiniais ilgą laiką buvo naftos perdirbimo gamyklos, degalų saugyklos, kariniai aerodromai, ginklų gamyklos ir kiti objektai, tiesiogiai susiję su Rusijos karo pramone.
Elektroninės prekybos sandėlių įtraukimas į taikinių sąrašą rodo kitą strategijos etapą. Dideli logistikos centrai yra mazgai, kuriuose susikerta kelių transportas, sandėliavimas, informacinės sistemos, darbuotojai ir regioniniai prekių paskirstymo tinklai. Tokio objekto uždarymas gali paveikti tūkstančius pardavėjų ir klientų.
„Wildberries“ yra didžiausia Rusijos internetinė prekyvietė, o „Ozon“ – antra pagal dydį. Todėl abiejų bendrovių infrastruktūra svarbi ne vien vartotojų prekybai. Ji yra dalis bendro Rusijos vidaus prekių judėjimo tinklo.
Tačiau ekonominis poveikis priklausys nuo kampanijos trukmės ir masto. Vieno ar kelių sandėlių sunaikinimas tokio dydžio bendrovių veiklos nesustabdo, nes jos turi daug logistikos centrų. Kur kas reikšmingesnių pasekmių galėtų atsirasti, jei smūgiai taptų nuolatiniai ir priverstų sistemingai stabdyti sandėlių darbą, perkelti atsargas bei stiprinti apsaugą.
Rusija tą pačią dieną smogė Ukrainos keleiviniams traukiniams – vienas žmogus žuvo, o 593 keleiviai buvo evakuoti
Kol Ukraina smogė Rusijos logistikos infrastruktūrai, Rusijos pajėgos rugpjūčio 23 dieną surengė kelias atakas prieš Ukrainos geležinkelius. Charkivo srityje Lymanivkos stotyje buvo atakuotas keleivinis traukinys. Ukrainos infrastruktūros institucijų duomenimis, vienas žmogus žuvo ir keturi buvo sužeisti.
Dėl iš anksto gauto perspėjimo traukinys buvo sustabdytas, o dauguma keleivių ir įgulos narių pasitraukė saugiu atstumu. Tačiau dalis žmonių dar buvo netoli geležinkelio infrastruktūros, kai įvyko smūgis.
Dar didesnio masto incidentas užfiksuotas Odesos srityje. Reaktyvinis „Shahed“ tipo dronas pataikė į keleivinio traukinio Nr. 147 Žytomyras–Odesa lokomotyvą. Traukinyje buvo 593 keleiviai, tarp jų 15 vaikų.
„Ukrzaliznytsia“ stebėjimo sistema iš anksto perspėjo apie artėjančią grėsmę, todėl traukinys buvo skubiai sustabdytas ir keleiviai evakuoti. Žmonės nenukentėjo. Ukrainos pareigūnai vėliau pranešė, kad po pirmojo smūgio lokomotyvas buvo atakuotas dar kartą, kai evakuacija jau vyko.
Ukrainos geležinkeliai 2026 metais, Kyjivo duomenimis, atakuoti daugiau kaip 1 500 kartų
Ukrainos infrastruktūros ministras Mykola Kalašnykas paskelbė, kad vien nuo 2026 metų pradžios Rusija Ukrainos geležinkelių objektus atakavo 1 534 kartus. Tai yra Ukrainos institucijų pateikiama statistika.
Nuo plataus masto karo pradžios per smūgius esą buvo apgadinti 249 keleiviniai ir krovininiai vagonai bei 492 lokomotyvai. Eidami tarnybines pareigas žuvo 52 Ukrainos geležinkelių darbuotojai, dar 317 buvo sužeisti.
Geležinkeliai Ukrainai turi ypatingą strateginę reikšmę. Jais juda milijonai keleivių, evakuojami gyventojai, vežamos pramonės prekės, humanitarinė pagalba ir dalis karinių krovinių. Nuo 2022 metų geležinkelių sistema taip pat tapo vienu pagrindinių Ukrainos ryšių su Europos valstybėmis kanalų.
Todėl abiejų pusių smūgiai logistikos infrastruktūrai atskleidžia bendrą dabartinio karo tendenciją. Kova vyksta ne tik dėl fronto linijos – vis svarbesniu taikiniu tampa gebėjimas kitai pusei gabenti žmones, prekes, degalus ir karinei sistemai reikalingus išteklius.
V. Zelenskis prašo 300 „Patriot“ raketų ir sako, kad žiemą svarbiausia bus apsauga nuo balistinių smūgių
Užsienio lyderių vizitų metu V. Zelenskis vienu svarbiausių klausimų įvardijo Ukrainos oro gynybą. Jo teigimu, šalies pajėgos patobulino gebėjimus naikinti dalį Rusijos sparnuotųjų raketų ir dronų, tačiau balistinės raketos tebėra gerokai sudėtingesnis taikinys.
Ukrainos prezidentas siekia gauti 300 amerikietiškų „Patriot“ sistemoms skirtų raketų gaudyklių. Jos turėtų tapti dalimi pasirengimo artėjančiai žiemai, kai Kyjivas tikisi naujos Rusijos kampanijos prieš energetikos ir kitą kritinę infrastruktūrą.
V. Zelenskis teigia, kad Ukraina pasirengusi už raketas mokėti ir tikisi galimybės gauti nedidelę dalį JAV atsargų – jo minėtas siekis būtų maždaug 5–10 proc. tam tikrų turimų rezervų. Galutinis susitarimas dėl tokio kiekio viešai nepaskelbtas.
Oro gynybos raketų trūkumas yra susijęs ir su antrąja V. Zelenskio įvardyta problema – pinigais. Ukrainos karinės išlaidos išlieka milžiniškos, todėl Kyjivas siekia, kad Europos valstybės ne tik perduotų savo ginkluotę, bet ir finansuotų naujų sistemų bei šaudmenų gamybą.
M. Fiodorovo raginimas rengti prezidento rinkimus atvėrė naują vidaus politinį konfliktą
Vakarų delegacijų vizitai sutapo ir su neįprastai aštria politine diskusija pačioje Ukrainoje. Buvęs gynybos ministras Mykhailo Fiodorovas, kurį V. Zelenskis šiemet atleido, paragino svarstyti prezidento rinkimų surengimą karo metu.
V. Zelenskis šią idėją rugpjūčio 23 dieną kategoriškai atmetė. Jis pareiškė, kad rinkimai dabartinėmis sąlygomis galėtų suskaldyti šalį ir sukeltų didžiulę politinę riziką tuo metu, kai vyksta karas.
Pagal dabar galiojančią Ukrainos teisę nacionaliniai rinkimai karo padėties metu nerengiami. Be teisinės problemos, reikėtų išspręsti balsavimo kariams fronte, milijonams šalies viduje perkeltų žmonių ir užsienyje gyvenantiems ukrainiečiams klausimus, taip pat užtikrinti rinkimų kampanijos bei balsavimo saugumą.
Todėl rugpjūčio 24-osios Nepriklausomybės dieną Ukraina pasitinka keliais frontais vienu metu. Kyjive demonstruojama Vakarų politinė parama, šalies pajėgos plečia tolimojo nuotolio smūgius Rusijos ekonominei infrastruktūrai, Maskva intensyvina atakas prieš Ukrainos transporto sistemą, o pačioje Ukrainoje vis garsiau diskutuojama, kaip turi veikti valstybės politinė sistema karui užsitęsus.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Western leaders arrive in Kyiv as Ukrainian forces set sights on Russia’s Ozon. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/23/western-leaders-arrive-in-kyiv-as-ukrainian-forces-set-sights-on-russias-ozon
Reuters. (2026). Russian online retailer Ozon warehouse in Orenburg region hit in drone attack, governor says. https://www.reuters.com/world/russian-online-retailer-ozon-warehouse-orenburg-region-hit-drone-attack-governor-2026-08-23/
Ukrainska Pravda. (2026). Jet-powered Shahed drone strikes passenger train in Odesa Oblast. https://www.pravda.com.ua/eng/news/2026/08/23/8049902/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbias aktualijas apie Ukrainos ir Rusijos konfliktą, taip pat užsienio politikos vizitus, kas yra aktualu lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Ukrainos gynybos veiksmus ir tarptautinius vizitus, laikydamasis nešališkumo principų. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijų, todėl jis atitinka LPK etikos kodeksą.
Straipsnis yra labai aktualus, nes apima svarbius įvykius Ukrainos kontekste, kurie tiesiogiai veikia regiono saugumą ir geopolitinę situaciją. Be to, jis suteikia įžvalgų apie Ukrainos gynybos strategiją ir tarptautinę paramą, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Ukrainos gynybos veiksmus ir tarptautinę paramą, kas yra aktualu tiek Lietuvos, tiek pasaulio skaitytojams. Jame analizuojama situacija, kuri gali turėti plačių pasekmių, todėl jis yra konstruktyvus ir informatyvus.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl karo veiksmų ir smūgių, be to, jis gali būti interpretuojamas kaip emocinė manipuliacija, nes pabrėžia smurtą ir konfliktą.
