E. Caterham tapo pirmąja britų istorijoje, kurios patvirtintas amžius pasiekė 117 metų
2026 metų rugpjūčio 21 dieną Ethel Caterham savo globos namuose Lightwater miestelyje, Surėjaus grafystėje, švenčia 117-ąjį gimtadienį. 1909 metų rugpjūčio 21 dieną gimusi britė šiuo metu yra oficialiai pripažįstama seniausiu gyvenančiu žmogumi pasaulyje ir ilgiausiai gyvenusiu žmogumi Jungtinės Karalystės istorijoje.
„LongeviQuest“, tikrinanti išskirtinio ilgaamžiškumo atvejus, patvirtino, kad E. Caterham tapo pirmuoju dokumentais patvirtintu žmogumi iš Jungtinės Karalystės, sulaukusiu 117 metų. Seniausio pasaulyje gyvenančio žmogaus titulą ji perėmė 2025 metų balandžio 30 dieną, mirus 116 metų sulaukusiai brazilei vienuolei Inah Canabarro Lucas.
117 metų riba žmonijos istorijoje pasiekta itin retai. Absoliutus patvirtintas rekordas tebėra prancūzės Jeanne Calment, gyvenusios 122 metus ir 164 dienas. Ji mirė 1997 metais. Taigi net tarp superšimtamečių – žmonių, perkopusių 110 metų – E. Caterham amžius yra išskirtinis.
Gimtadienį E. Caterham nusprendė švęsti kukliai – su šeimos nariais ir kitais globos namų gyventojais. Buvo surengta popietės arbata, pagamintas gimtadienio tortas, o jos mėgstamas Franko Sinatros dainų atlikėjas sudainavo vieną mėgstamiausių jubiliatės kūrinių – „Three Coins in the Fountain“.
Per 117 gyvenimo metų E. Caterham matė šešis Didžiosios Britanijos monarchus ir dvi pasaulinių karų epochas
E. Caterham gimė Shipton Bellinger kaime Hampšyre, valdant karaliui Edwardui VII. Nuo tada Didžiosios Britanijos soste pasikeitė šeši monarchai: Edwardas VII, George’as V, Edwardas VIII, George’as VI, Elizabeth II ir dabartinis karalius Charlesas III.
Kai E. Caterham gimė, iki „Titaniko“ katastrofos dar buvo likę beveik treji metai, Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo tik po penkerių metų, o radijas, televizija, komercinė aviacija, kosminiai skrydžiai ir internetas dar priklausė ateičiai. Ji yra paskutinis gyvas žmogus, gimęs 1909 metais, ir paskutinis gyvas Edwardo VII valdymo laikotarpio britų monarchijos pavaldinys.
2025 metų rugsėjį E. Caterham aplankė karalius Charlesas III. Jubiliatė monarchui priminė prisimenanti jo 1969 metų investitūrą Velso princu ir juokaudama papasakojo, kad tuomet „visos merginos buvo jį įsimylėjusios ir norėjo už jo ištekėti“.
Per 117-ąjį gimtadienį pati E. Caterham sakė, kad net ir sulaukusi tokio amžiaus per pastaruosius metus vis dar patyrė naujų dalykų – nuo lamos glostymo iki susitikimo ir rankų susikibimo su karaliumi.
Būdama 18 metų ji viena išvyko į Indiją, vėliau gyveno Gibraltare ir Honkonge
E. Caterham augo didelėje aštuonių vaikų šeimoje ir buvo septintas vaikas. Jos vaikystės namuose nebuvo nei elektros, nei tekančio vandens, šeima augino daržoves ir laikė gyvulius.
1927 metais, būdama vos 18 metų, E. Caterham priėmė tuo laikotarpiu jaunai britų moteriai gana neįprastą sprendimą – išvyko į Indiją dirbti aukle britų šeimoje. Kelionė laivu truko apie tris savaites, o Indijoje ji praleido trejus metus.
Grįžusi į Angliją 1931 metais per vakarienę ji susipažino su būsimu vyru Normanu Caterhamu, Didžiosios Britanijos kariuomenės karininku. Pora susituokė ir dėl N. Caterhamo tarnybos kurį laiką gyveno Gibraltare, vėliau susilaukė dviejų dukterų.
1957 metais šeima persikėlė į Honkongą. Ten E. Caterham įkūrė vaikų darželį ir mokė tiek vietos, tiek britų vaikus anglų kalbos. Į Jungtinę Karalystę šeima grįžo 1960 metais.
Netekusi vyro ji būdama 67 metų išmoko vairuoti ir automobilio atsisakė tik sulaukusi 97-erių
Normanas Caterhamas mirė 1976 metais. E. Caterham tuomet buvo 67-eri, tačiau vyro mirtį ji, kaip vėliau pasakojo artimieji, vertino ne kaip aktyvaus gyvenimo pabaigą.
Būtent po vyro mirties E. Caterham išmoko vairuoti automobilį. Prie vairo ji išliko dar tris dešimtmečius ir vairavimo atsisakė tik būdama 97 metų. Ji taip pat mėgo sodininkystę, vaikščiojimą su šunimis, bendravimą su draugais ir kortų žaidimą bridžą.
Viena jos nuolat kartotų rekomendacijų vyresniems žmonėms buvo paprasta – išėjus į pensiją nereikia nustoti veikti. E. Caterham ragino susirasti pomėgių ir išlikti užsiėmusiam.
Šiuo metu ji daug laiko praleidžia globos namų sode, kuris 115-ojo gimtadienio proga buvo pavadintas „Ethel’s Garden“. Ji mėgsta klausytis paukščių, klasikinės muzikos, dalyvauja viktorinose ir muzikiniuose globos namų renginiuose.
Savo ilgaamžiškumą E. Caterham sieja su saiku, ramybe ir vengimu ginčytis
Paklausta apie ilgo gyvenimo paslaptį E. Caterham nepateikia nei ypatingos dietos, nei papildų, nei konkretaus fizinių pratimų režimo. Jos atsakymas daug paprastesnis: mėgautis gyvenimu, tačiau viską daryti saikingai.
Kita jos dažnai kartojama taisyklė – nesivelti į nereikalingus konfliktus. E. Caterham yra sakiusi, kad su žmonėmis nesiginčija: išklauso, ką jie turi pasakyti, o paskui elgiasi taip, kaip pati mano esant geriausia.
„Euronews“ jos požiūrį apibendrina trimis principais – vengti ginčų, klausytis kitų ir daryti tai, kas patinka. Ankstesniuose pasakojimuose pati E. Caterham prie jų pridėdavo teigiamą požiūrį, norą priimti gyvenimo siūlomas galimybes ir saiką.
Jos šeimoje yra dar vienas neįprasto ilgaamžiškumo atvejis. Vyresnioji sesuo Gladys Babilas mirė sulaukusi 104 metų. Tai savaime neįrodo genetinės ilgaamžiškumo priežasties, tačiau šeiminė ilgaamžiškumo koncentracija mokslininkams yra vienas iš signalų, kad genetika gali būti svarbi.
Mokslas perspėja, kad vienos 117 metų gyvenimo formulės nėra – reikšmės turi ir genai, ir gyvenimo būdas
Moksliniu požiūriu E. Caterham patarimų negalima vertinti kaip recepto, garantuojančio ilgaamžiškumą. Žmonės, sulaukiantys 110 ar daugiau metų, yra itin reta populiacijos dalis, o jų gyvenimo trukmę lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių.
JAV Nacionalinis senėjimo institutas pabrėžia, kad išskirtinę žmogaus gyvenimo trukmę lemia sudėtingas paveldimumo, aplinkos ir gyvenimo būdo derinys. Tyrimai rodo, kad šimtamečių šeimose ilgaamžiškumas pasitaiko dažniau, todėl genetinis komponentas neabejotinai egzistuoja.
2026 metais žurnale „npj Aging“ paskelbtoje ilgaamžiškumo tyrimų apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad tikslaus būdo žmogui pasiekti 100 ar juolab 110 metų mokslas neturi. Ypač ilgas gyvenimas siejamas su apsauginiais genetiniais variantais, efektyvesne medžiagų apykaita, mažesniu lėtiniu uždegimu, aplinkos veiksniais ir palankiu gyvenimo būdu.
Todėl E. Caterham atvejis vertingas ne todėl, kad būtų atrasta viena „117 metų paslaptis“. Jos gyvenime persipina galimas šeiminis ilgaamžiškumas, aktyvumas, socialiniai ryšiai, savarankiškumas ir gebėjimas išlikti užsiėmusiai net labai vyresniame amžiuje.
Būdama 110 metų E. Caterham persirgo COVID-19 ir tapo viena seniausių šią ligą įveikusių žmonių
Dar vienas išskirtinis jos gyvenimo epizodas įvyko 2020 metais. Būdama 110 metų E. Caterham užsikrėtė COVID-19, tačiau pasveiko. „Guinness World Records“ ją įvardija kaip vieną seniausių žinomų žmonių, išgyvenusių šią infekciją.
Per savo gyvenimą ji taip pat išgyveno abu pasaulinius karus, 1918 metų gripo pandemiją, visą Šaltąjį karą ir daugiau nei šimtmetį trukusią medicinos bei gyvenimo sąlygų transformaciją.
Tačiau ilgas gyvenimas turėjo ir skaudžią kainą. E. Caterham pergyveno vyrą ir abi savo dukteris. Šiandien ją supa anūkės, proanūkiai, globos namų darbuotojai ir kiti artimi žmonės.
Sulaukusi 117 metų E. Caterham tebėra ne tik statistinis ilgaamžiškumo rekordas. Jos gyvenimas apima laikotarpį nuo Edwardo laikų Britanijos iki dirbtinio intelekto eros – žmogaus gyvenimo trukmėje sutalpintą beveik visą modernų XX ir XXI amžių.
Šaltiniai
Euronews. (2026). World’s oldest person celebrates 117th birthday in UK – What is the secret to her longevity? https://www.euronews.com/culture/2026/08/21/worlds-oldest-person-celebrates-117th-birthday-in-uk-what-is-the-secret-to-her-longevity
LongeviQuest. (2026). World’s Oldest Person, Ethel Caterham, Celebrates 117th Birthday. https://longeviquest.com/2026/08/worlds-oldest-person-ethel-caterham-celebrates-117th-birthday-2/
Guinness World Records. (2026). Oldest person living. https://www.guinnessworldrecords.com/world-records/84549-oldest-person-living
