Žvalgyba galėtų ne tik stebėti, bet ir veikti
Lietuvos žvalgybai siūloma suteikti daugiau galios veikti tada, kai grėsmės jau nebeapsiriboja vien informacijos rinkimu. Jei pataisoms būtų pritarta, žvalgybos institucijos tam tikrais atvejais galėtų ne tik stebėti priešišką veiklą, bet ir aktyviai ją trikdyti – nuo kibernetinių operacijų iki priešiškos infrastruktūros neutralizavimo.
Tokius Žvalgybos įstatymo pakeitimus registravo Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas. Jo teigimu, dabartinis reguliavimas žvalgybos institucijoms jau leidžia imtis priemonių grėsmėms šalinti, tačiau siūlomomis pataisomis būtų aiškiau nustatyta, kada ir kokiomis sąlygomis galima pereiti prie aktyvesnių veiksmų[1].
„Jeigu priešininkas ne tik renka informaciją apie Lietuvą, bet ir bando paralyžiuoti mūsų sistemas, organizuoja sabotažą ar vykdo kibernetines operacijas, valstybė turi turėti teisines priemones į tokią grėsmę reaguoti. Žvalgyba neturi būti institucija, kuri tik stebi, kaip priešas veikia. Ji turi gebėti veikti“, – pranešime cituojamas parlamentaras.
Viena pagrindinių naujovių – vadinamosios neviešo poveikio operacijos. Jos galėtų būti vykdomos tik tuomet, kai nustatoma konkreti grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, o įprastomis žvalgybos priemonėmis jos pašalinti laiku nepavyktų.

Dėmesys – aktyviems kibernetiniams veiksmams
Įstatymo projekte numatoma galimybė vykdyti aktyvius kibernetinius veiksmus prieš užsienio valstybių, jų institucijų ar su priešiškomis žvalgybos ir saugumo struktūromis susijusių subjektų informacines sistemas.
Priklausomai nuo situacijos, tokie veiksmai galėtų apimti priešiškos infrastruktūros blokavimą, jos veikimo sutrikdymą ar neutralizavimą, taip pat poveikį duomenims ir programinei įrangai.
Vis dėlto tokios priemonės negalėtų būti taikomos vien pareigūno sprendimu. Joms reikėtų iš anksto autorizuotos operacijos, o visi veiksmai turėtų atitikti būtinybės, proporcingumo ir teisėtumo principus, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą bei neprieštarauti tarptautinei teisei.
Žvalgyboje – daugiau dirbtinio intelekto ir automatizuotos analizės
Dar viena siūlomų pakeitimų kryptis – modernesnių technologijų naudojimas žvalgybos veikloje. Projekte numatyta įteisinti automatizuotas duomenų analizės sistemas, įskaitant dirbtiniu intelektu grindžiamus sprendimus.
Taip pat būtų sudaryta galimybė automatizuotai lyginti teisėtai gautus biometrinius duomenis su viešai prieinama ar kitu teisėtu būdu surinkta informacija. Tokie metodai galėtų padėti nustatyti asmens tapatybę arba įvertinti galimas jo sąsajas su nacionaliniam saugumui kylančiomis grėsmėmis.
A. Anušausko siūlymu iš esmės siekiama aiškiau apibrėžti, kur baigiasi įprastas žvalgybos darbas ir kada institucijos gali pereiti prie aktyvaus reagavimo. Pataisose būtų nustatyta, kokiais atvejais galima imtis poveikio priemonių, prieš kokius subjektus jos galėtų būti taikomos ir kas turėtų suteikti leidimą tokioms operacijoms.
KAM taip pat siūlė plėsti žvalgybos galias
Tuo tarpu dar pernai metais Krašto apsaugos ministerija buvo parengusi atskirą Žvalgybos įstatymo pataisų paketą, kuriuo taip pat siekta suteikti žvalgybos institucijoms daugiau galimybių operatyviai reaguoti į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes[2].
Siūlyta, kad neatidėliotinais atvejais tam tikrus sekimo veiksmus būtų galima pradėti dar negavus teismo sankcijos – pavyzdžiui, patekti į patalpas ar transporto priemones, fiksuoti elektroniniais tinklais perduodamą informaciją, stebėti finansines operacijas ar paimti dokumentus ir daiktus. Tokiu atveju žvalgybos institucijos vadovas per 24 valandas turėtų kreiptis į apygardos teismą dėl šių veiksmų sankcionavimo.
Ministerija taip pat siūlė suteikti žvalgybai teisę tikrinti grėsmę nacionaliniam saugumui galinčių kelti asmenų dokumentus, transporto priemones, krovinius ar ginklų dokumentus ir prireikus juos laikinai paimti.
Projekte buvo numatyta galimybė slapta gauti biometrinius bei kitus identifikavimui reikalingus pavyzdžius, nustatyti griežtesnius kelionių į rizikingas valstybes ribojimus žvalgybos institucijų darbuotojams, taip pat išimtiniais atvejais leisti naudoti sprogmenis, kai tai būtina nacionalinio saugumo interesams apsaugoti.