Siūlo kurti visiems prieinamą registrą
Visuomenė gali gauti galimybę sužinoti, kas jų aplinkoje buvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Seime registruotas projektas, numatantis tokių asmenų duomenis skelbti viešame registre.
Siūlymą pateikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas kartu su keliomis dešimtimis parlamentarų, kurių dauguma priklauso valdančiajai Socialdemokratų frakcijai. Jei pataisoms būtų pritarta, viešame sąraše būtų nurodomas nuteistojo vardas, pavardė, gimimo metai, savivaldybė, kurioje jis gyvena ar teisėtai būna, taip pat data, kada įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis[1].
Registras būtų laisvai prieinamas internete, todėl jame pateiktą informaciją galėtų peržiūrėti kiekvienas norintis be išankstinės registracijos. Duomenys apie nuteistą asmenį būtų viešinami penkerius metus, o vėliau turėtų būti pašalinti. Kartu numatyta, kad registre nebūtų skelbiama informacija, leidžianti nustatyti nukentėjusio vaiko tapatybę, nuteistojo nuotrauka ar tikslus gyvenamosios vietos adresas.
Kasčiūnas įžvelgia ir prevencinį poveikį
Iniciatyvą palaiko ir konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, kuris viešo registro sukūrimą vertina kaip priemonę, galinčią ne tik užtikrinti visuomenės teisę žinoti, bet ir turėti atgrasomąjį poveikį potencialiems nusikaltėliams. Jo nuomone, žmogus, svarstantis įvykdyti seksualinį nusikaltimą prieš vaiką, turėtų žinoti, kad po apkaltinamojo nuosprendžio informacija apie jį gali būti paskelbta viešai[2].
„Atsiras daug teisinių niuansų, yra europiniai reguliavimai, yra duomenų apsaugos ir visa kita, (…) bet aš manau, kad tikrai mes turime šiuo atveju apsispręsti rimtai ir jeigu jau pasakome, kad tokio viešinimo reikia, tai imti ir padaryti“, – tikino jis.
L. Kasčiūnas šios iniciatyvos dar nėra aptaręs su visa konservatorių frakcija, tačiau tikisi, kad nemaža dalis jos narių tokį sprendimą palaikytų.
Sinkevičius: dėl vaikų saugumo kompromisų būti negali
Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat nurodė palaikantis siūlymą grįžti prie viešo seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusių asmenų registro idėjos, nes, jo vertinimu, pastaruoju metu išryškėję seksualinio smurto prieš nepilnamečius atvejai rodo, kad dabartines vaikų apsaugos priemones būtina peržiūrėti ir stiprinti[3].
M. Sinkevičius laikosi pozicijos, kad šiuo klausimu neturėtų likti neapibrėžtumo ar sprendimų, kurie susilpnintų vaikų saugumą.
„Negali būti jokių kompromisų ir pilkųjų zonų, kai kalbame apie vaikų saugumą“, – pridūrė jis.
Vyriausybės vadovo teigimu, Seimas turėtų iš naujo rimtai įvertinti registro sukūrimo galimybę ir apsvarstyti, ar toks mechanizmas galėtų tapti papildoma priemone, padedančia apsaugoti nepilnamečius.
Duomenų naudojimui būtų taikomi ribojimai
Pagal siūlomą tvarką viešai paskelbta informacija negalėtų būti naudojama nuteistajam ar jo šeimos nariams diskriminuoti, bauginti, persekioti ar kitaip daryti spaudimą, jei tai nesusiję su vaikų apsauga. Detalesnę registro administravimo, duomenų atnaujinimo ir pašalinimo tvarką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Šiuo metu Lietuvoje informacija apie teistumą už sunkius ir seksualinius nusikaltimus nėra viešai prieinama. Nuo 2024 metų lapkričio su vaikais norintys dirbti žmonės privalo turėti specialų QR kodą, patvirtinantį, kad nėra teisti už tokias nusikalstamas veikas, o tam reikalingi duomenys gaunami iš neviešo Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.
Diskusijos dėl viešo registro suaktyvėjo po rezonansinių bylų, kuriose du kunigai kaltinami seksualinio pobūdžio nusikaltimais. Jeigu Seimas pritartų siūlomoms pataisoms, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų.
