Vien Saksonijoje-Anhalte užfiksuota apie 80 atvejų, tačiau visos Vokietijos mastu oficialios statistikos kol kas nėra
Ukrainos karių mokymas Vokietijoje susidūrė su iki šiol mažai viešinta problema – dalis į Vokietijos poligonus atsiųstų karių po mokymų negrįžta į savo dalinius Ukrainoje. „Euronews“, remdamasi savaitraščio „Die Zeit“ tyrimu, skelbia, kad tokių atvejų visoje Vokietijoje gali būti keli šimtai.
Konkrečiausi skaičiai gauti iš Saksonijos-Anhalto žemės Vidaus reikalų ministerijos. Ji žino apie maždaug 80 atvejų, kai Ukrainos kariškiai pasitraukė mokymų Vokietijoje metu. Tarp vietų, kuriose mokomi ukrainiečiai, yra ir Altengrabovo poligonas šioje federalinėje žemėje.
Tačiau kalbėti apie tikslų visos Vokietijos dezertyravusių karių skaičių kol kas negalima. Federalinė vyriausybė bendros nacionalinės statistikos nėra paskelbusi, o kitų federalinių žemių patvirtinti duomenys viešai nepateikti.
Todėl žiniasklaidoje minimi „keli šimtai“ yra tyrimo metu surinktas vertinimas, o ne oficialus Vokietijos valdžios patvirtintas bendras skaičius. Tai svarbi išlyga vertinant problemos mastą.
Nuo 2022 metų Vokietijoje apmokyta apie 29 tūkst. Ukrainos karių, o mokymai vyksta dešimtyse karinių objektų
Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos kariuomenės rengimo valstybių Europoje. „Euronews“ pateikiamais Bundesvero duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Vokietijoje mokymus jau baigė apie 29 tūkst. Ukrainos karių.
Dar 2026 metų vasario mėnesį pats Bundesveras skelbė apie daugiau kaip 25 tūkst. Vokietijoje parengtų ukrainiečių. Mokymai organizuojami pagal Europos Sąjungos karinės pagalbos misiją EUMAM UA, o jų koordinavimu Vokietijoje rūpinasi Štrausberge prie Berlyno veikianti daugianacionalinė Specialioji mokymo vadavietė.
Mokymo programa labai plati. Ukrainos kariai mokomi naudotis tankais „Leopard“, artilerijos sistemomis, oro gynybos įranga, atlikti minų šalinimo darbus, suteikti pirmąją pagalbą, maskuotis ir vykdyti pėstininkų kovos veiksmus. Atskirai rengiami karininkai ir įvairių ginkluotės sistemų specialistai.
Mokymai dažniausiai trunka palyginti trumpai, nes kariams reikia kuo greičiau grįžti į Ukrainą. Bundesveras pats pabrėžia, kad programa orientuota į praktinius kovos įgūdžius, kuriuos galima įgyti per kelias savaites.
Karo pradžioje į Vokietiją dažniau atvykdavo patyrę savanoriai, dabar kariuomenę vis labiau spaudžia žmonių trūkumas
Karių sudėtis per daugiau kaip ketverius karo metus pasikeitė. 2022–2023 metais į Vokietiją dažnai būdavo siunčiami jau karinės patirties turintys arba labai motyvuoti kariai, kuriuos reikėdavo išmokyti naudotis nauja vakarietiška technika.
Dabar Ukrainos kariuomenė susiduria su gerokai sunkesne personalo padėtimi. Ilgas karas, žuvusieji, sužeistieji ir nuolatinė rotacija sumažino turimų karių skaičių, o naujų savanorių pritraukti darosi vis sudėtingiau.
„Die Zeit“ tyrimu besiremiančiuose Vokietijos pranešimuose teigiama, kad tarp iš mokymų pasitraukusių vyrų yra ir tokių, kurie Ukrainoje į kariuomenę pateko ne savo noru. Gavę galimybę kelioms savaitėms išvykti mokytis į Vokietiją, kai kurie iš jų nusprendžia į Ukrainą nebegrįžti.
Tai nereiškia, kad tokia yra daugumos Vokietijoje mokomų Ukrainos karių pozicija. Net keli šimtai galimų pasitraukimo atvejų sudarytų nedidelę dalį iš maždaug 29 tūkst. Vokietijoje apmokytų karių. Tačiau pats reiškinys atskleidžia platesnę Ukrainos kariuomenės problemą – mažėjančią žmonių bazę, iš kurios reikia nuolat papildyti fronto dalinius.
Pagal Ukrainos teisę savavališkai dalinį palikusiems kariams gali grėsti ilgos laisvės atėmimo bausmės
Į Vokietiją mokytis siunčiami ukrainiečiai nėra civiliai pabėgėliai. Jie išlieka Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariais ir į užsienį išvyksta vykdydami karinę užduotį.
Jeigu karys savavališkai palieka savo dalinį ir negrįžta į tarnybą, Ukrainoje jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip savavališkas pasišalinimas arba dezertyravimas. Priklausomai nuo aplinkybių ir teisinės kvalifikacijos, karo padėties metu už tokius nusikaltimus numatytos kelerių metų laisvės atėmimo bausmės.
Vokietijos žiniasklaida, remdamasi nagrinėjamais atvejais, nurodo, kad kai kuriems kariams grįžus į Ukrainą teoriškai galėtų grėsti iki 12 metų kalėjimo. Tačiau bausmė nėra automatinė – kiekvieną konkrečią bylą turėtų vertinti Ukrainos teisėsauga ir teismas.
Todėl pasilikimas Vokietijoje tokiems žmonėms tampa ne vien asmeniniu sprendimu nebegrįžti į frontą. Jis sukuria ir sudėtingą teisinę padėtį, nes jų buvimo Vokietijoje pagrindas buvo karinis mokymas, o ne pabėgėlio statusas.
Iš mokymų pasitraukę kariai automatiškai negauna tokios pačios apsaugos kaip iš Ukrainos pabėgę civiliai
Viena svarbiausių problemų yra tai, ką su iš karinio mokymo pasitraukusiu Ukrainos kariu Vokietija turi daryti toliau. Į Vokietiją jis atvyko teisėtai, tačiau ne kaip nuo karo bėgantis civilis.
Pagal Vokietijos teisę ukrainiečiams taikomas supaprastintas laikinosios apsaugos mechanizmas nėra automatiškai skirtas kariams, kuriuos Ukrainos valstybė oficialiai išsiuntė į Vokietiją mokymams. Todėl vien pasitraukęs iš poligono karys savaime neįgyja tokio pat statuso kaip žmogus, iš Ukrainos atvykęs dėl karo.
Toks asmuo gali mėginti prašyti prieglobsčio. Tačiau vien nenoras atlikti karinę tarnybą savaime dar negarantuoja prieglobsčio suteikimo. Vokietijos institucijoms tektų individualiai vertinti kiekvieno žmogaus aplinkybes ir tai, ar grįžus jam kiltų tarptautinės apsaugos požiūriu reikšminga grėsmė.
Todėl pasitraukę kariai gali patekti į savotišką teisinę tarpinę padėtį: Ukraina juos gali laikyti dezertyrais, o Vokietijoje jie negali automatiškai remtis tuo pačiu apsaugos mechanizmu kaip civiliai karo pabėgėliai.
Nuo liepos 31 dienos ES naujiems pareiškėjams iš Ukrainos pradėjo taikyti karinių prievolių patikrinimą
Problemos teisinį kontekstą keičia ir naujas Europos Sąjungos sprendimas. ES valstybės 2026 metais pratęsė laikinąją apsaugą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams iki 2028 metų kovo, tačiau kartu nustatė naują sąlygą būsimiems pareiškėjams.
Nuo 2026 metų liepos 31 dienos naujai laikinosios apsaugos prašantys asmenys turi įrodyti, kad Ukrainoje yra įvykdę savo karines prievoles arba nuo jų teisėtai atleisti. Tai gali būti patvirtinta teisėto išvykimo žyma pase arba oficialiu dokumentu apie atleidimą nuo karo prievolės.
Ši taisyklė netaikoma žmonėms, kurie ES laikinąją apsaugą jau turėjo iki liepos 30 dienos ir ją nepertraukiamai išsaugojo. Taigi naujas reikalavimas nepanaikina anksčiau suteiktos apsaugos milijonams ukrainiečių.
ES Taryba sprendimą aiškino siekiu suderinti dvi aplinkybes – apsaugoti nuo karo pasitraukusius žmones ir kartu atsižvelgti į Ukrainos poreikį išlaikyti pakankamai žmonių šalies gynybai. Iš karinių mokymų Vokietijoje pasitraukusiems kariams šis reikalavimas tampa ypač svarbus, nes jų teisėtas išvykimas iš Ukrainos buvo tiesiogiai susijęs su tarnyba.
Dezertyravimo atvejai Vokietijoje yra mažas skaičius bendrame mokymų mastelyje, bet signalizuoja apie didesnę Ukrainos personalo krizę
Jeigu visos Vokietijos mastu iš tiesų kalbama apie kelis šimtus pasitraukusių karių iš maždaug 29 tūkst. apmokytųjų, absoliuti dauguma Ukrainos karių po mokymų į savo dalinius grįžta. Todėl būtų netikslu iš šių atvejų daryti išvadą, kad Vokietijos mokymo programa masiškai žlunga.
Tačiau jų politinė reikšmė didesnė už statistinę. Ukraina penktaisiais plataus masto karo metais susiduria su vienu sunkiausių klausimų – kaip papildyti fronto dalinius žmonėmis tuo metu, kai visuomenė yra pavargusi, savanorių mažėja, o mobilizacija kelia vis daugiau įtampos.
Birželį V. Zelenskio valdžia jau paskelbė apie didesnius atlyginimus kariams, naujos trukmės kontraktus ir aktyvesnį užsienio savanorių verbavimą. Liepą naujasis Ukrainos kariuomenės vadas Mychailas Drapatijus vienu pagrindinių savo uždavinių taip pat paveldėjo karių trūkumo problemą.
Todėl iš Vokietijos poligonų pasitraukiantys kariai yra ne tiek atskira Vokietijos problema, kiek vienas platesnės tendencijos požymių. Vakarų valstybės gali suteikti Ukrainai ginkluotę ir parengti jos karius, tačiau jos negali išspręsti klausimo, kiek žmonių pati Ukraina dar gali ir nori mobilizuoti ilgam karui.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Missing in action: Ukrainian soldiers reportedly desert during training in Germany. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/20/missing-in-action-ukrainian-soldiers-reportedly-desert-during-training-in-germany
Bundeswehr. (2026). EUMAM UA: Unterstützungsmission für die Ukraine. https://www.bundeswehr.de/de/auftrag/einsaetze/missionen/anerkannte-missionen/unterstuetzungsmission-eumam-ukraine
DIE ZEIT / dpa. (2026). Über 25.000 ukrainische Soldaten in Deutschland ausgebildet. https://www.zeit.de/news/2026-03/11/ueber-25-000-ukrainische-soldaten-in-deutschland-ausgebildet
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie Ukrainos karių mokymus Vokietijoje ir jų dezertyravimo atvejus, kas yra svarbu suprasti šiuolaikinio karo kontekste. Informacija aiškiai struktūruota ir lengvai suprantama, todėl vertinga paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Ukrainos karių mokymus Vokietijoje ir jų dezertyravimą, nurodydamas šaltinius bei kontekstą. Jame aiškiai išskiriama, kad skaičiai yra vertinimai, o ne oficiali statistika, kas padeda išvengti dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja svarbią problemą, susijusią su Ukrainos karių mokymu Vokietijoje ir jų dezertyravimu, kas gali turėti įtakos tiek Ukrainos, tiek Europos saugumui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Ukrainos karių mokymus Vokietijoje ir problemas, su kuriomis susiduria kariuomenė, todėl jis yra naudingas visuomenei. Tai leidžia geriau suprasti situaciją ir galimas pasekmes, susijusias su karių dezertyravimu.
Straipsnyje pateikiama informacija apie Ukrainos karių dezertyravimą, tačiau jis gali sukelti nepagrįstą nerimą ir emocinę įtampą, nes nepakankamai pabrėžia kontekstą ir neaiškiai pateikia skaičius. Taip pat trūksta psichologiškai saugaus tono.
