Dujų kaina Europoje pasiekė 63,7 euro už MWh, nors metų pradžioje buvo daugiau kaip perpus mažesnė
Europos didmeninė gamtinių dujų rinka per 2026 metus apsivertė aukštyn kojomis. Nyderlandų TTF ateities sandorių kaina, laikoma pagrindiniu Europos dujų rinkos orientyru, nuo metų pradžios pakilo maždaug 120 proc. Rugpjūčio 18 dieną ji siekė apie 63,7 euro už megavatvalandę.
Tai vis dar labai toli nuo 2022 metų energetikos krizės viršūnės, kai TTF kaina trumpam buvo pakilusi virš 350 eurų už MWh. Tačiau dabartinė problema kitokia: Europa artėja prie šildymo sezono turėdama neįprastai mažas atsargas, o keli svarbūs tiekimo rizikos veiksniai sutapo vienu metu.
Dujų kainų kilimas prasidėjo dar prieš vasarą, tačiau pastarosiomis savaitėmis jį paspartino konfliktas Artimuosiuose Rytuose, labai sumažėjęs laivų judėjimas per Hormūzo sąsiaurį, Norvegijos dujų telkinių sutrikimai ir ekstremalūs karščiai Europoje.
Todėl net ir be naujo didelio tiekimo sutrikimo Europa į žiemą įžengia turėdama gerokai mažesnę saugumo atsargą nei ankstesniais metais.
Vasaros karščiai trukdo kaupti dujas žiemai, nes elektrinės dabar jas degina elektros gamybai
Paprastai Europa vasarą sunaudoja mažiau gamtinių dujų ir šį laikotarpį išnaudoja požeminėms saugykloms pripildyti. Rudenį ir žiemą sukauptos atsargos naudojamos šildymui bei elektros gamybai.
2026 metų vasara šį ciklą iškreipė. Karščio bangos smarkiai padidino oro kondicionavimo ir elektros energijos poreikį. Tuo pačiu metu sausros sumažino hidroelektrinių gamybą, o aukšta vandens temperatūra ir kitos karščio sukeltos sąlygos apribojo dalies branduolinių elektrinių darbą.
Trūkstamą elektros energiją tenka gaminti dujinėms elektrinėms. Todėl dujos, kurios įprastomis sąlygomis vasarą būtų pumpuojamos į saugyklas, dabar iš karto sunaudojamos elektros gamybai.
Susidaro nepalanki kombinacija: Europai reikia daugiau dujų dabar ir tuo pat metu ji turi sukaupti jų daugiau būsimai žiemai. Abu poreikiai konkuruoja dėl to paties kuro.
Rugpjūčio pradžioje Europos dujų saugyklos buvo užpildytos tik 57,1 proc. – tai žemiausias istorinis šio laikotarpio lygis
Didžiausias nerimo signalas yra ne dabartinė dujų kaina, o saugyklų būklė. „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, rugpjūčio 1 dieną Europos požeminės dujų saugyklos buvo užpildytos vos 57,1 proc.
Tai buvo žemiausias rugpjūčio 1-osios rodiklis turimoje istorinėje duomenų eilutėje. Saugyklos yra pagrindinis amortizatorius, leidžiantis Europai išgyventi šaltas savaites, tiekimo sutrikimus arba staigius LNG kainų šuolius pasaulinėje rinkoje.
ES taisyklės išlaiko privalomą 90 proc. saugyklų užpildymo tikslą. Tačiau nuo 2025 metų valstybėms suteikta daugiau lankstumo: 90 proc. lygį galima pasiekti bet kuriuo metu nuo spalio 1 iki gruodžio 1 dienos.
Jeigu rinkos sąlygos tampa sudėtingos, nuo tikslo galima nukrypti 10 procentinių punktų, o Europos Komisija, esant ilgalaikėms nepalankioms aplinkybėms, gali leisti papildomą 5 procentinių punktų nukrypimą. Kitaip tariant, ekstremaliomis sąlygomis faktinis minimumas teoriškai galėtų priartėti prie 75 proc.
Hormūzo sąsiaurio krizė Europai pavojinga todėl, kad ji vis labiau priklauso nuo suskystintų gamtinių dujų
Po 2022 metų Europa smarkiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų dujų vamzdynais. Dalis šio tiekimo buvo pakeista suskystintomis gamtinėmis dujomis – LNG, atgabenamomis tanklaiviais iš JAV, Kataro ir kitų tiekėjų.
Tai padidino Europos energetinį lankstumą, tačiau kartu glaudžiau susiejo jos kainas su pasauline LNG rinka. Europos pirkėjai dabar dėl tų pačių krovinių konkuruoja su Japonija, Pietų Korėja, Kinija ir kitomis Azijos rinkomis.
Šiuo metu didžiausia geopolitinė rizika yra Hormūzo sąsiauris. Dėl JAV ir Izraelio konflikto su Iranu laivyba per vieną svarbiausių pasaulio energetikos koridorių yra smarkiai sumažėjusi. Tai ypač svarbu Kataro LNG eksportui, nes jo kroviniai į pasaulio rinkas turi išplaukti per Hormūzą.
Prie šio spaudimo prisidėjo ir Norvegijos dujų telkinių techniniai sutrikimai. Norvegija po rusiškų vamzdynų tiekimo sumažėjimo tapo vienu svarbiausių Europos gamtinių dujų šaltinių, todėl net laikini jos gavybos sutrikimai greitai atsispindi kainose.
Europos dujų sistema tapo atsparesnė nei 2022 metais, tačiau šalta žiema vėl galėtų išprovokuoti kainų šuolį
Situacija nėra tokia pati kaip prieš ketverius metus. Europos dujų vartojimas, palyginti su 2021 metais, sumažėjo maždaug 15–20 proc. Pramonė sunaudoja mažiau dujų, sparčiai plėtojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, o dalyje namų dujinį šildymą pakeitė šilumos siurbliai.
Europa taip pat pastatė ir išplėtė LNG terminalus, todėl šiandien gali importuoti gerokai daugiau suskystintų dujų. Pasauliniai LNG tiekimo pajėgumai taip pat išaugo. Dėl to tikras fizinis dujų trūkumas šiandien yra gerokai mažiau tikėtinas nei 2021–2022 metais.
Tačiau „Oxford Economics“ skaičiavimai rodo, kad dujų paklausa Europoje vis dar labai priklauso nuo temperatūros. Praėjusią žiemą temperatūrai trumpam nukritus žemiau ilgalaikio vidurkio, Europos sutaupytų dujų kiekis, palyginti su laikotarpiu iki 2021 metų, sumažėjo vos iki 5–10 proc.
Todėl šalta 2026–2027 metų žiema galėtų greitai pakeisti situaciją. Kai saugyklos pilnos, kelios šaltos savaitės nėra kritinės. Kai atsargos mažos, kiekviena šaltesnė savaitė reiškia didesnę konkurenciją dėl LNG krovinių ir didesnę kainą.
Oxford Economics prognozuoja, kad žiemą dujos gali vidutiniškai kainuoti apie 60 eurų už MWh
„Oxford Economics“ ekonomistas Danielis Kralas teigia, kad per pastaruosius mėnesius realizavosi keli nepalankūs pasiūlos scenarijai, o dujų atsargos prieš šildymo sezoną yra istoriškai mažos.
Ekonomikos tyrimų bendrovė ruošiasi rugsėjį didinti Europos dujų kainos prognozę. Dabartinė jos prognozė ketvirtajam 2026 metų ir pirmajam 2027 metų ketvirčiams siekia apie 45 eurus už MWh, tačiau naujas vertinimas gali būti padidintas iki beveik 60 eurų už MWh.
Tai būtų vidutinė kelių mėnesių kaina, todėl atskiromis šaltomis ar geopolitinės įtampos dienomis rinkos kaina galėtų būti gerokai aukštesnė.
Dabartinė 63,7 euro kaina jau viršija tokį prognozuojamą žiemos vidurkį. Jeigu Hormūzo problema užsitęstų, Norvegijoje atsirastų papildomų tiekimo sutrikimų arba žiema prasidėtų anksti, dabartinės kainos gali būti ne viršūnė, o tik naujo brangimo pradžia.
Didmeninių dujų kainų šuolis į gyventojų sąskaitas persikelia pavėluotai, todėl tikrasis poveikis gali pasirodyti žiemą
Dabartinis kainų šuolis dar nėra visiškai matomas gyventojų sąskaitose. Energetikos bendrovės dujas dažnai perka iš anksto pagal ilgalaikes sutartis ir finansinius apsidraudimo sandorius, todėl didmeninės rinkos pokyčiai vartotojus pasiekia pavėluotai.
„Oxford Economics“ skaičiuoja, kad didžiausias didmeninių dujų kainų poveikis vartotojų kainoms vidutiniškai pasireiškia maždaug po šešių mėnesių. Tai reiškia, kad vasaros kainų šuolis stipriausiai gali būti pajustas būtent 2026–2027 metų žiemą.
Poveikis valstybėse bus nevienodas. Vokietijoje ir Austrijoje dažniau naudojamos ilgesnės fiksuotos kainos sutartys, todėl reakcija lėtesnė. Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje kainų perdavimas spartesnis, o Nyderlanduose pokyčiai vartotojus gali pasiekti beveik iš karto.
Italija laikoma viena pažeidžiamiausių didžiųjų Europos ekonomikų, nes joje dera gana greitas didmeninių kainų perdavimas vartotojams ir didelė gamtinių dujų svarba energetikos sistemoje.
Brangesnės dujos gali vėl pastūmėti euro zonos infliaciją aukštyn ir priversti ECB ilgiau laikyti aukštas palūkanas
Dujų kainų problema neapsiriboja šildymo sąskaitomis. Gamtinės dujos naudojamos elektros gamyboje, chemijos, trąšų, stiklo, keramikos, maisto ir daugybėje kitų pramonės šakų, todėl jų brangimas palaipsniui persiduoda platesnei ekonomikai.
Europos Centrinio Banko birželio prognozė jau numato, kad euro zonos bendroji infliacija 2026 metų trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais gali pasiekti 3,4 proc. Pagrindinė priežastis – energetikos kainų šuolis dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
„Oxford Economics“ skaičiuoja, kad išliekant dabartinėms didmeninėms dujų kainoms infliacija antroje 2026 metų pusėje galėtų būti arčiau 3,5 proc., kai ankstesnis bendrovės pagrindinis scenarijus numatė kiek daugiau nei 3 proc.
Tai sukuria nemalonią kombinaciją: europiečiai mokėtų daugiau už energiją ir kartu galėtų ilgiau susidurti su aukštesnėmis paskolų palūkanomis. Todėl būsimos žiemos temperatūra tapo svarbi ne tik energetikos bendrovėms – ji gali turėti įtakos ir būsimiems Europos Centrinio Banko sprendimams.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Europe’s gas prices have doubled, with the worst yet to come. https://www.euronews.com/business/2026/08/20/europes-gas-prices-have-doubled-with-the-worst-yet-to-come
Reuters. (2026). Record low gas stocks expose Europe to risk of price spikes. https://www.reuters.com/business/energy/record-low-gas-stocks-expose-europe-risk-price-spikes-2026-08-06/
European Central Bank. (2026). Eurosystem staff macroeconomic projections for the euro area, June 2026. https://www.ecb.europa.eu/press/projections/html/ecb.projections202606_eurosystemstaff~a495110f8d.en.html
