Taisyklinga lietuvių kalba ir pažįstamas balsas nebėra patikimi tapatybės įrodymai
Dar visai neseniai telefoninį sukčių dažnai išduodavo rusiškas akcentas, nenatūralūs sakiniai ar sunkiai suprantamos žinutės. Šis filtras silpnėja. Dirbtinio intelekto priemonės padeda išversti tekstus, sukurti įtikinamą pokalbio scenarijų, taisyklingai atsakyti susirašinėjimo programėlėje ir sintetinti žmogaus balsą.
Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia, kad Lietuvoje plinta schemos, kai gyventojas pirmiausia išgirsta automatinį pranešimą lietuviškai, o vėliau nukreipiamas pas rusakalbį „specialistą“ arba į susirašinėjimo programėlę. Joje sukčiai, pasitelkdami dirbtinį intelektą, jau gali bendrauti taisyklinga lietuvių kalba. Vadinasi, gramatinės klaidos ir akcentas nebėra pakankamas patikros būdas.
Balso klonavimo naudojimas sukčiavimui patvirtintas ir tarptautinių teisėsaugos bei vartotojų apsaugos institucijų. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad kiekvienas įtartinas lietuviškas skambutis jau vyksta naudojant konkretaus žmogaus balso kopiją. Dažniau sukčiai vis dar remiasi įprastais įrašais, skambinančiojo numerio klastojimu, vertimo programomis ir gerai parengtu scenarijumi. Pavojus kyla dėl to, kad visos šios priemonės gali būti sujungtos į vieną įtikinamą apgaulę.
Sukčių skambučių mastas rodo, kad senieji apsaugos įpročiai nebeveikia
Per 2025 m. Lietuvos ryšio operatoriai užblokavo daugiau kaip 13,1 mln. skambučių su suklastotais numeriais ir 5,73 mln. apgaulingų SMS žinučių. Vien per 2026 m. pirmąjį ketvirtį buvo užblokuota apie 13,8 mln. skambučių ir 2,12 mln. žinučių.
Šie skaičiai nereiškia, kad tiek žmonių buvo apgauti. Didelę dalį srauto sudaro automatiškai generuojami ir masiškai siunčiami bandymai, kuriuos operatoriai sustabdo dar nepasiekusius vartotojo. Vis dėlto jie parodo, kokiu mastu veikia sukčiavimo infrastruktūra ir kaip pigiai galima vienu metu atakuoti daugybę žmonių.
Finansų įstaigoms 2025 m. pavyko sustabdyti beveik 40 mln. eurų, kuriuos mėgino pasisavinti sukčiai. Nepaisant prevencijos, per pastaruosius 2 metus iš Lietuvos gyventojų ir įmonių kasmet buvo išviliota maždaug po 20 mln. eurų. Didelė dalis tokių nusikaltimų paremta socialine inžinerija: žmogus pats patvirtina mokėjimą, nes yra įtikintas, išgąsdintas arba skubinamas.
DI balso kopijai gali pakakti viešai paskelbto garso įrašo
Balso klonavimo sistema mokoma naudojant tikro žmogaus kalbos pavyzdį. Jo šaltiniu gali tapti socialiniame tinkle paskelbtas vaizdo įrašas, tinklalaidė, internetinis seminaras, balso žinutė ar viešai prieinamas interviu. Programa išmoksta balso tembrą, tarimo ypatybes ir kalbėjimo ritmą, o tada jai pateiktą tekstą gali perskaityti panašiu balsu.
Sukčiui nebūtina sukurti tobulo, ilgą pokalbį atlaikančio dublio. Pakanka kelių trumpų sakinių: „Mama, patekau į avariją“, „Mano telefonas sugedo“, „Dabar negaliu kalbėti“ arba „Pervesk pinigus advokatui“. Prastesnę garso kokybę galima paaiškinti prastu ryšiu, sužeidimu, triukšmu ar patirtu stresu.
Kartu gali būti suklastotas ir telefono ekrane rodomas numeris. Skambutis tuomet atrodo atėjęs iš Lietuvos numerio, įmonės, institucijos ar net pažįstamo žmogaus. Ekrane matomas vardas patvirtina tik tai, kad telefonas atpažino parodytą numerį. Jis neįrodo, kad skambina tikrasis numerio savininkas.
Sukčių scenarijus pirmiausia puola emocijas, o tik tada prašo pinigų
Svarbiausias tokio skambučio ginklas yra ne dirbtinis intelektas, bet skuba. Žmogui pranešama apie avariją, sulaikymą, ligoninę, pagrobtą paskyrą, neva vykdomą vagystę iš banko sąskaitos arba kitą nelaimę. Tikslas – sukelti būseną, kurioje auka pradeda veikti greičiau, negu spėja patikrinti faktus.
Antrasis požymis yra reikalavimas išlaikyti paslaptį. Skambinantysis gali aiškinti, kad negalima kreiptis į kitus šeimos narius, banko darbuotojus ar policiją, nes tai pakenks tyrimui, sukels dar didesnį pavojų arba užtrauks atsakomybę artimajam. Taip auka atskiriama nuo žmonių, kurie galėtų sugriauti sukurtą istoriją.
Trečiasis žingsnis – pinigų arba duomenų pareikalavimas. Gali būti prašoma atlikti skubų pavedimą, perduoti grynuosius atvykstančiam „kurjeriui“, nusipirkti dovanų kortelių, pervesti kriptoturtą, atskleisti kortelės duomenis ar patvirtinti „Smart-ID“ užklausą. Bankas, policija ir kitos institucijos neprašo pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“ ir telefonu nereikalauja atskleisti prisijungimo kodų.
Balso trūkumai gali sukelti įtarimą, tačiau jų nebuvimas nieko neįrodo
DI sukurtame balse kartais girdimas nenatūralus ritmas, vienoda intonacija, keistos pauzės, netinkamai ištartos pavardės ar vietovardžiai. Emocija gali neatitikti sakinio turinio, o kalbantysis – vengti ilgesnių ir spontaniškų atsakymų. Įtarimą turėtų kelti ir nuolatinis teisintis prastu ryšiu bei noras kalbėti tik trumpomis frazėmis.
Šiais požymiais negalima pasikliauti kaip patikimu testu. Balso sintezės sistemos tobulėja, o įrašo netobulumus gali paslėpti telefono ryšio suspaudimas, foninis triukšmas ar tyčia sukurtas trukdymas. Tikro žmogaus balsas išsigandus, susižeidus ar verkiant taip pat gali skambėti neįprastai.
Svarbiausias signalas yra pats prašymas ir jo aplinkybės. Jeigu pažįstamu balsu prašoma skubiai pervesti pinigus, atskleisti kodą, nuslėpti pokalbį ar nesikreipti į kitus žmones, skambutį reikia vertinti kaip galimą sukčiavimą. Net ir visiškai tikroviškas balsas neturi panaikinti įprastos finansinės patikros.
Perskambinimas žinomu numeriu yra patikimesnis už bandymą išgirsti klastotę
Gavus nerimą keliantį skambutį, pirmas veiksmas turėtų būti pokalbio nutraukimas. Nereikia spausti skambinančiojo pateiktų nuorodų, rinkti jo nurodyto numerio ar perskambinti tiesiai iš gauto skambučio istorijos. Artimajam reikia skambinti numeriu, kuris jau anksčiau buvo išsaugotas telefone arba patikrintas kitu patikimu būdu.
Jeigu artimasis neatsiliepia, reikia susisiekti su kitu šeimos nariu, jo draugu, bendradarbiu ar žmogumi, kuris gali patikrinti jo buvimo vietą. Sukčiaus reikalavimas „niekam nesakyk“ yra priežastis pasielgti priešingai. Kitas žmogus dažnai greičiau pastebi scenarijaus spragas, nes jo neveikia tokia pati emocinė įtampa.
Pokalbio metu galima užduoti klausimą, kurio atsakymą žino tik tikrasis asmuo. Tačiau nereikėtų klausti apie gimimo datą, augintinio vardą, mokyklą ar kitą internete randamą informaciją. Geresnis klausimas remiasi konkrečiu bendru prisiminimu, kuris nebuvo viešai skelbtas.
Šeimos slaptažodis padeda tik tada, kai iš anksto sutartos ir kitos taisyklės
Šeimai verta gyvai susitarti dėl slapto žodžio arba trumpos frazės, kuri būtų naudojama kilus netikėtam prašymui pervesti pinigų. Ji neturėtų būti rašoma bendrame pokalbyje, el. laiške ar užrašuose, laikomuose interneto saugykloje. Jeigu slaptažodis buvo panaudotas per įtartiną pokalbį, jį reikėtų pakeisti.
Vien slaptažodžio nepakanka. Sukčius gali apsimesti, kad jo neprisimena dėl šoko, sužeidimo ar vaistų poveikio. Šeimos taisyklė turi būti kategoriška: jei slaptažodis nepasakomas teisingai, pinigai nepervedami ir jokie kodai neatskleidžiami, kad ir kaip įtikinamai skambėtų pasakojimas.
Dar saugiau sutarti, kad bet koks neplanuotas prašymas pervesti pinigų tikrinamas 2 nepriklausomais kanalais. Pavyzdžiui, skambutis patvirtinamas vaizdo pokalbiu arba susisiekiant su kitu šeimos nariu. Išimtis neturėtų būti daroma net tada, kai prašoma nedidelės sumos, nes pirmas mažas mokėjimas gali būti tik patikrinimas, ar auka paklūsta.
Banko perspėjimas apie gavėjo neatitikimą nėra techninė smulkmena
Nuo 2025 m. spalio euro zonos mokėjimų sistemoje veikia gavėjo tikrinimo paslauga. Prieš patvirtinant pavedimą bankas patikrina, ar įrašytas žmogaus vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas atitinka nurodytos IBAN sąskaitos savininką. Vartotojui pranešama, ar duomenys sutampa, sutampa iš dalies, nesutampa arba jų patikrinti nepavyko.
Lietuvos banko duomenimis, daugiau kaip penktadaliu patvirtintų sukčiavimo atvejų mokėtojui prieš atliekant pavedimą buvo parodyta, kad gavėjo duomenys nesutampa. Žmonės mokėjimą vis tiek patvirtino. Tai rodo, kad techninė apsauga nepadeda, jeigu sukčius jau įtikino auką nekreipti dėmesio į banko perspėjimą.
Sukčius gali sakyti, kad sąskaita priklauso advokatui, gydytojui, policijos darbuotojui, artimojo draugui arba „saugumo specialistui“. Jis taip pat gali aiškinti, kad gavėjo neatitikimas yra įprastas banko sistemos sutrikimas. Tokiu atveju pavedimo tvirtinti negalima. Reikia nutraukti pokalbį ir savarankiškai patikrinti visą istoriją.
Pervedus pinigus svarbiausios tampa pirmosios minutės
Supratus, kad pinigai galėjo būti pervesti sukčiui, reikia iš karto nutraukti bendravimą ir skambinti savo bankui arba kitam mokėjimo paslaugų teikėjui. Finansų įstaiga kai kuriais atvejais dar gali sustabdyti mokėjimą, kreiptis į gavėjo banką arba užblokuoti kortelę. Kuo greičiau pranešama, tuo didesnė tikimybė, kad bent dalį veiksmų dar bus galima sustabdyti.
Jeigu buvo atskleisti prisijungimo duomenys, patvirtinta neaiški „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo užklausa, į telefoną įdiegta nuotolinio valdymo programa arba sukčiui parodytas ekranas, vien pavedimo atšaukimo nepakanka. Reikia banko nurodymu blokuoti prieigą, pakeisti pažeistų paskyrų slaptažodžius, atsijungti nuo nepažįstamų įrenginių ir patikrinti, ar nesudarytos naujos kredito sutartys.
Nukentėjus nuo sukčiavimo reikia pranešti policijai per portalą epolicija.lt. Būtina išsaugoti telefono numerius, susirašinėjimą, ekrano nuotraukas, balso žinutes, sąskaitos numerį, mokėjimo duomenis ir skambučio laiką. Bandymus sukčiauti, kai pinigai dar neprarasti, galima perduoti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.
Po pirmosios apgaulės neretai pasirodo nauji „teisininkai“, „tyrėjai“ arba „lėšų grąžinimo specialistai“. Jie teigia galintys susigrąžinti pinigus už išankstinį mokestį. Tai gali būti antras tos pačios grupės bandymas pasinaudoti žmogumi, kuris jau kartą patyrė nuostolį.
Saugiausia taisyklė – piniginiams sprendimams telefoninis skubumas negalioja
Technologijos keičia balso skambesį, kalbos kokybę ir telefono ekrane rodomą numerį, tačiau sukčiavimo logika išlieka ta pati. Auka izoliuojama, išgąsdinama, paskubinama ir verčiama atlikti veiksmą, kurio ramiai apgalvojusi neatliktų.
Todėl šeimos apsauga turėtų būti paremta procesu, o ne gebėjimu iš klausos atpažinti robotą. Jokio neplanuoto pavedimo pagal telefono skambutį, jokio prisijungimo kodo kitam žmogui ir jokio banko perspėjimo ignoravimo. Kilus abejonei, pokalbis nutraukiamas ir aplinkybės tikrinamos atskirai.
Geriausia šias taisykles aptarti dar iki pirmojo įtartino skambučio, ypač su vyresnio amžiaus artimaisiais ir paaugliais. Taisyklė turi būti paprasta ir nepalikti vietos deryboms: balsas gali būti nukopijuotas, numeris – suklastotas, o skubus pinigų prašymas visada turi būti patvirtintas kitu būdu.
Šaltiniai
Ryšių reguliavimo tarnyba. (2026). Apsisaugok nuo sukčiavimo. https://rrt.lt/veiklos-sritys/elektroniniai-rysiai/paslaugu-vartotojams/scam-prevencija
Lietuvos bankas. (2026). Stiprinama kova su finansiniu sukčiavimu. https://www.lb.lt/lt/naujienos/stiprinama-kova-su-finansiniu-sukciavimu
Lietuvos policija. (2026). Pranešk apie bandymą sukčiauti! https://policija.lrv.lt/lt/naujienos/pranesk-apie-sukciavima/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aprašo, kaip dirbtinis intelektas keičia sukčiavimo metodus, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie sukčiavimo metodus, susijusius su dirbtiniu intelektu, ir yra pagrįstas faktiniais duomenimis. Jame išvengiama dezinformacijos ir manipuliacijos, todėl jis atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes apima dirbtinio intelekto sukurtų balsų naudojimą sukčiavimui, kas tampa vis didesne problema Lietuvoje. Informacija apie tai, kaip atpažinti tokius sukčius ir apsaugoti šeimos pinigus, yra svarbi kiekvienam vartotojui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naujas sukčiavimo schemas, susijusias su dirbtiniu intelektu, ir kaip tai gali paveikti visuomenę. Jame pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip atpažinti sukčius, kas yra naudinga skaitytojams.
Straipsnis kelia nepagrįstą nerimą dėl sukčiavimo, nesuteikdamas pakankamai informacijos apie saugumo priemones. Jis gali sukelti paniką ir emocinę įtampą skaitytojams.
