Pats paprašė palikti kunigystę – sprendimas Vatikano rankose
Seksualiniais nusikaltimais kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus istorijoje – naujas posūkis. Dvasininkas pats paprašė būti atleistas iš kunigystės, tačiau toks prašymas dar nereiškia, kad jis automatiškai neteks kunigo statuso. Galutinį sprendimą dėl grąžinimo į pasauliečių luomą gali priimti tik popiežius.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas portalui „15min“ pasakojo, kad Bažnyčios atlikto kanoninio tyrimo medžiaga perduodama Vatikanui. Įvertinus surinktą informaciją ten sprendžiama, kokia tvarka procesas turėtų vykti toliau ir kam bus patikėta priimti sprendimą[1].
„Kanoninio proceso tyrimo medžiagą nusiunčiame į Vatikaną, jis atsako, kokiomis procedūromis toliau tęsti – ar vyskupui paliekama priimti sprendimą savo dekretu, ar vyksta bažnytinis procesas. Ten gali būti įvairūs sprendimai, iki pat pašalinimo iš kunigystės luomo. Kunigas Tadas to jau yra paprašęs“, – interviu portalui „15min“ trečiadienį teigė G. Grušas.
Pasak arkivyskupo, galimi keli tolesni scenarijai – sprendimą gali būti leista priimti vietos vyskupui arba byla gali būti nagrinėjama pagal atskirą bažnytinę procedūrą. Vis dėlto T. Švedavičiaus prašymo atveju galutinis žodis dėl jo grąžinimo į pasauliečių luomą priklauso popiežiui.
Kaltinimų iš pradžių nepripažino
G. Grušas atskleidė ir daugiau aplinkybių apie tai, kaip T. Švedavičius reagavo į jam mestus kaltinimus. Pasak arkivyskupo, iš pradžių dvasininkas savo veiksmų nepripažino.
Situacija, G. Grušo teigimu, pasikeitė tuomet, kai atsirado informacija apie nukentėjusį asmenį ir jo kontaktą su kunigu. Policijai pradėjus tyrimą ir ėmus aiškintis galimų nusikaltimų aplinkybes, ankstesnio neigimo esą nebeliko.
T. Švedavičiaus atvejis viešumoje aptariamas platesniame dvasininkams pareikštų kaltinimų kontekste. Šią vasarą Lietuvos teismus pasiekė dviejų kunigų baudžiamosios bylos, susijusios su seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus.
Teismuose – dviejų kunigų bylos
Vienoje iš bylų kunigas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš 11 nepilnamečių. Teisėsaugos duomenimis, byloje išskirti 34 galimi nusikalstami epizodai. Įtariama, kad nusikalstamos veikos galėjo būti vykdomos daugiau nei du dešimtmečius – nuo 2002 iki 2025 metų.
Dvasininkui pateikti kaltinimai apima skirtingo pobūdžio veikas – nuo vaikų vertimo vartoti alkoholį iki seksualinio prievartavimo. Ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Kita su dvasininku susijusi byla pasiekė Vilniaus miesto apylinkės teismą. Joje dar vienas kunigas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija. Šioje byloje nukentėjusiųjų nėra.
Viešumon iškilę kaltinimai dvasininkams kartu atgaivino platesnę diskusiją apie tai, kaip valstybė turėtų užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams ir apsaugoti nepilnamečius. Vėl aktyviau keliamas klausimas, ar Lietuvoje turėtų atsirasti viešas seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registras.
