Vyriausybė tarė galutinį žodį – Liubajevas palieka VSAT
Permainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovybėje – šešerius metus pasieniečiams vadovavęs Rustamas Liubajevas traukiasi iš pareigų. Trečiadienį Vyriausybė pritarė vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno siūlymui jį atleisti. Sprendimas priimtas po pastarosiomis dienomis kilusio ažiotažo dėl incidento pasienyje su Baltarusija ir viešojoje erdvėje pasirodžiusių klausimų dėl tarnybos veiksmų.
Kas artimiausiu metu perims VSAT vairą, kol kas nėra aišku – laikinasis tarnybos vadovas dar nepaskelbtas[1].
Vyriausybės posėdyje R. Liubajevas atsisveikindamas dėkojo skirtingais laikotarpiais Ministrų kabinetui vadovavusiems politikams. Jis akcentavo pasitikėjimą, kurio sulaukė per savo darbo metus, bei bendradarbiavimą sprendžiant šalies saugumui svarbius klausimus.
„Norėčiau padėkoti Vyriausybei, jos vadovams Sauliui Skverneliui, Ingridai Šimonytei, Gintautui Paluckui, Ingai Ruginienei, Mindaugui Sinkevičiui už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo R. Liubajevas.
Generolas taip pat pabrėžė, kad vadovavimo VSAT laikotarpį vertina kaip galimybę tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Vyriausybės vardu jam savo ruožtu padėkota už atliktą darbą ir tarnybą.
Apie tai, kad R. Liubajevas nusprendė palikti postą, vidaus reikalų ministras pranešė dar pirmadienį. Pats VSAT vadovas savo sprendimą siejo su atsakomybe už visos institucijos veiklą, pabrėždamas, kad vadovui tenka atsakyti ne tik už tarnybos pasiekimus, bet ir už jos nesėkmes.
Pasitraukimo fone – klausimai dėl spaudimo ir incidentas pasienyje
Nors R. Liubajevas viešai paaiškino savo pasitraukimo motyvus, jo sprendimas sulaukė ir politinių interpretacijų. Kai kurie opozicijos atstovai svarstė, kad trauktis generolą galėjo paskatinti didelis vidaus reikalų ministro spaudimas.
Diskusijos dėl VSAT vadovo ateities suaktyvėjo po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie incidentą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Skelbta, kad Lietuvos pasieniečiai susidūrė su iš tunelio pasirodžiusiais migrantais ir tarp jų kilo grumtynės.
Žiniasklaidos šaltinių teigimu, per konfliktą vienas Lietuvos pareigūnas buvo aptalžytas. Negana to, jį esą mėginta nusitempti Baltarusijos pusėn, tačiau pasieniečiui pavyko išsilaisvinti.
Į šiuos pranešimus sureagavo vidaus reikalų ministras M. Katelynas. Jis pareiškė, kad informacijai pasitvirtinus nebematytų galimybių R. Liubajevui toliau eiti VSAT vado pareigas.
Pats generolas savo sprendimą viešai grindė vadovo atsakomybe. VSAT socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis nurodė reaguojantis į viešojoje erdvėje išsakytas abejones dėl tarnybos ir jaučiantis atsakomybę tiek už institucijos sėkmes, tiek už nesėkmes.
Ilgi metai tarnyboje ir aukšti įvertinimai
R. Liubajevas VSAT vadovu tapo 2019 metais. Tuomet jam buvo suteiktas generolo laipsnis. Pasibaigus pirmajai kadencijai, 2024 metais jis buvo paskirtas vadovauti Lietuvos pasieniečiams dar vieną kadenciją.
Per tarnybos metus R. Liubajevo darbas buvo ne kartą įvertintas įvairiais apdovanojimais. 2005 metais jam įteiktas vardinis šaunamasis ginklas, 2022-aisiais – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, o 2023 metais – Viesturo I laipsnio ordinas.
Dar vieno įvertinimo generolas sulaukė ir trečiadienį – tą pačią dieną, kai Vyriausybė pritarė jo atleidimui iš VSAT vadovo pareigų. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pranešė R. Liubajevui įteikęs apdovanojimą už nuopelnus stiprinant Lietuvos saugumą.
Taigi R. Liubajevas pasieniečių vadovo postą palieka po daugiau nei šešerių metų tarnybos VSAT viršūnėje, o jo pasitraukimo aplinkybės dar kurį laiką gali išlikti politinių diskusijų centre.
