Kelyje į amžiną žavesį, pasitikėjimas savimi svarbus kaip oras
Kiek daug yra posakių ir minčių apie grožį, ypatingai – apie niekada nevystantį moters žavesį. Juk kiekvienas girdėjome tokius žodžius kaip „Gražiame kūne – graži ir siela“ ar „Grožis reikalauja aukų“, „Grožiu lengva papirkti.“ Taip, tai visgi nėra vien tik teigiami pasakymai, nes apskirtai pati grožio sąvoka yra ganėtinai plati.
Kiekvienas grožį gali apibūdinti vis kitaip ir savaip. Čia nėra vieningos nuomonės, kažkas žmogus arba gražus iš esmės, arba ne. Kiekvienam skirtingai.
Tačiau, kad grožis padeda pasiekti daugiau ar kažką įgyvendinti, tuo sunku suabejoti. Atrodo, gražiam žmogui ir sekasi labiau, o ir kiti palankiau nusiteikę jo atžvilgiu.
Moteris – tokia jau būtybė, kuri puoselėja vienaip ar kitaip savo išvaizdą. Na, pripažinkim, kiekviena moteris kartas nuo karto „pasistaipo“ priešais veidrodį. Žinoma, tada atrandama ir tai, kuo nėra džiaugiamasi: tai ir per ilga nosis, per platūs pečiai ar akivaizdžiai pūpsantis pilvukas.
Trūkumų tikrai lengva atrasti, kai jų intensyviai ieškoma, bet jei akyse – žiburiukai – moteris tiesiog švyti, kiti netrunka tai pamatyti. Ir tada aplinkiniai žavisi moterimi, kuriai komplimentai tiesiog būtini it oras, kuriuo kvėpuojama. Juk pripažinimas esant tikrai gražia labai jau pamalonina ir skatina dar labiau pasitempti ar net pasipuikuoti savimi.
Pasitikinti moteris – jau savaime yra graži. Ji tą pasitikėjimą tarsi ir išspinduliuoja aplinkui, kur yra esanti. Ir taip akivaizdžiai patraukia kitų dėmesį. Tik, klausimas, ar kiekviena moteris nori to dėmesio, kuris kartais gali netgi varginti. Grožis vardan kitų palankios nuomonės – netikras grožis. Jei tik norima įtikti ir žūtbūt patikti kitiems – tai jau kvepia kone narciziškumu.
Yra ta plonytė linija tarp paprasto natūralaus pasitikėjimo savimi ir pasitikėjimo vardan kitų gražių žodžių, vardan pripažinimo ir gausių ovacijų. Jeigu tikrai pasitikima savimi – laukti patvirtinimo iš kitų nė nereikia.
Neišsenkantis moters grožis dažnai slypi viduje
Grožis nėra tik fizinė išorė. Garsus filosofas Imanuelis Kantas yra pasakęs:
„Grožis – tai moralinio gėrio simbolis[1].“
Ar tai reiškia, kad dora, morali moteris savaime yra graži? Jei puoselėjamos vidinės dorybės, tai atsispindi ir išorėje. Nes veidą galima „nuskaityti“ pamačius jį patį pirmą kartą: jis arba gražus, simpatiškas, arba ne toks malonus akiai, ne toks gražus, palyginus su tais, kurie standartiškai yra pripažįstami kaip gražūs.
Bet kiekviena moteris tikrai turi bent keletą tikrai gražių, išskirtinių bruožų, kurie viską tarytumei atperka ir net paperka aplinkinius. Kai moteris yra graži kitų atžvilgiu, tai jai gerokai prideda pasitikėjimo savimi. Tokia moterimi nepavyksta nesižavėti – ja gėrimasi, ja žavimasi, kad ir slapta, ar net su pavydo gaidele, yra kur lygiuotis, kur tobulėti.
O jei dar netyčiomis kažkur išgirstamas komplimentas, moteris tampa laiminga. „Tik tiek tereikia?“ Taip, nes gražūs žodžiai sušildo ir pagerina nuotaiką.
Būtent todėl, yra ypač svarbu skirti laiko sau: tiek išorei, tiek vidui – šiandien tai yra labai svarbu. Kai skiriamas dėmesys sau yra kasdienis, tai atspindi ir žmogaugs požiūrį į save, į savo įvaizdžio puoselėjimą. Sudėtinga atrasti valandą laiko tik sau, bet kad verta, tai tikrai.
Skyrus laiko sau ir visa kita ima judėti sparčiau ir greičiau. Bet kai darbai daromi verčiantis per galvą, tiesiog žaibiškai, dažnai tai duoda mažai naudos. Moteris, gebanti susidėlioti savo dienotvarkę taip, kad to brangaus laiko pakaktų viskam, visada laimi.
Knygoje „Išminties simfonija” ne be reikalo yra pateikiama išmintinga Dž Paskalio citata: „Žiūrėk į kiekvieną aušrą kaip į savo gyvenimo pabaigą, o į kekvieną saulėlydį – kaip į jo pabaigą. Tegu kiekieną šių trumpų gyvenimų paženklina koks nors doras poelgis, kokia nors pergalė prieš save ar įgytos žinios”[3].
Praskleidusi grožio širmą, atrandamas užburiantis moteriškumas
Atkleisti grožio, universalaus grožio paslaptį yra sudėtinga. Kas vienam gražu, kitam gali būti net atgrasu. Vieniems patinka kuklus grožis, kitiems – ekspresyvus ar net ekscentriškas.
Asmeninių atradimų kelias toks saldus, nes skatina mus tobulėti. O juk tobulėti visada yra kur, visuomet yra ko siekti. Nors ne visada pasiekti rezultatai džiugina, bet pritarimai, kad einama teisingu keliu, išties džiugina širdį.
Moteris turi nuolat puoselėti savo grožį, kad tik jis anksčiau laiko „nenuvystų“. Ar įmanoma amžinai išlikti jaunai ir gražiai? Taip, jei moteris žino, kaip to siekti. Kasdien, žingsnis po žingsnio.
Vidinės vertybės atsispindi ir išorėje, nes gerą ir gražų žmogų galima pamatyti ir iš jo sielos veidrožio – akių. Svarbu neužsisklęsti, neužidengti, o kaip tik – eiti į pasaulį drąsiai, aukštai iškėlus galvą, nes tada ir pasitikėjimas bus tikresnis, natūralesnis, nei kada einant susigūžus, nunarinus galvą.
Kaip yra sakiusi legendinė Audrey Hepburn:
„Moters grožis – tai ne jos drabužiai, figūra ar šukuosenos forma. Moters grožis turi atsispindėti jos akyse, nes tai – jos sielos veidrodis, kur gimsta meilė[3].“
Svarbu daryti tai, kas leidžia pajusti gerai ir pakylėtai. Ir tebūnie tai tik toji valanda laiko prie veidrodžio, bet moteriai tai yra reikalinga. Jei gimei moterimi, turi puoselėti save ir savo grožį. Auginti, brandinti, tobulinti.
Ir nebūtinai tam reikia kažkokių sudėtingų grožio intervencijų, grožio procedūrų. Aišku, kas tai pasirenka, tai yra jų reikalas, jų prioritetas. Tačiau niekuomet nereikia jokiais būdais savęs nuvertinti ar lygiuotis į kitas moteris. Kas dirbtinai sakoma ar daroma – greitai pajaučiama ir greitai perprantama. Todėl svarbus saikas ir meilė sau, tik taip bus skleidžiamas grožis, kuris, pasirodo, vis dar gelbėja pasaulį.
