JAV įvedė 10 ir 12,5 proc. muitus beveik visoms pagrindinėms prekybos partnerėms
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija liepos 24 dieną įvedė naujus 10 arba 12,5 proc. muitus prekėms iš 60 prekybos partnerių, įskaitant Europos Sąjungą, Kiniją, Kanadą, Jungtinę Karalystę, Japoniją ir Australiją. Vašingtonas sprendimą grindžia šių valstybių ir ekonominių blokų nepakankama kova su priverstiniu darbu pasaulinėse tiekimo grandinėse.
Naujos priemonės įsigaliojo liepos 24 dieną 00.01 val. JAV rytų pakrantės laiku. Prekėms, kurios iki šio momento jau buvo pakrautos į laivą ir gabenamos į Jungtines Valstijas, numatytas pereinamasis laikotarpis iki liepos 28 dienos.
Tiriamos ekonomikos sudaro apie 99,4 proc. viso JAV importo. Tai nereiškia, kad naujais muitais bus apmokestinta 99,4 proc. įvežamų prekių vertės, nes Baltieji rūmai patvirtino platų išimčių sąrašą.
Vašingtonas nekaltina visų valstybių tiesiogiai naudojant priverstinį darbą
JAV prekybos atstovo biuras nenustatė, kad visos apmokestintos prekės būtų pagamintos naudojant priverstinį darbą. Tyrimo objektas buvo valstybių gebėjimas uždrausti tokių prekių importą į savo rinkas ir praktiškai užtikrinti šio draudimo vykdymą.
Vašingtono argumentas grindžiamas tiekimo grandinių principu. Jeigu valstybė įsileidžia priverstiniu darbu pagamintas žaliavas, detales ar tekstilės gaminius, šios prekės gali būti perdirbtos, pažymėtos kaip vietinės kilmės produkcija ir vėliau eksportuotos į Jungtines Valstijas.
JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras pareiškė, kad šalys, neblokuojančios tokio importo, sudaro palankesnes sąlygas savo įmonėms ir verčia Amerikos gamintojus konkuruoti su pigesnėmis tiekimo grandinėmis. Apmokestintos valstybės šią išvadą ginčija ir teigia, kad žmogaus teisių argumentas naudojamas platesnei JAV protekcionistinei politikai pagrįsti.
Europos Sąjungos prekėms bus nustatytas bendras 10 proc. muito lygis
Europos Sąjungos, įskaitant Lietuvos, prekėms nustatyta kiek kitokia sistema. Jeigu konkrečiai prekei iki šiol buvo taikomas mažesnis nei 10 proc. didžiausio palankumo muito tarifas, naujasis JAV muitas bus apskaičiuojamas taip, kad bendra našta pasiektų 10 proc.
Pavyzdžiui, jeigu lietuviškai prekei buvo taikomas 4 proc. muitas, papildomas mokestis sieks 6 proc. Jeigu galiojantis tarifas jau yra 10 proc. arba didesnis, papildomas priverstinio darbo pagrindu nustatytas muitas nebus taikomas.
Taivano prekėms galios toks pats 10 proc. bendras lygis. Japonijos, Pietų Korėjos ir Šveicarijos produkcijai esami muitai bus papildomi iki 12,5 proc., tačiau šios ribos neviršys. Sistema pasirinkta siekiant nepažeisti anksčiau su Vašingtonu sudarytuose prekybos susitarimuose nustatytų tarifų ribų.
ES reglamentas jau priimtas, tačiau bus pradėtas taikyti tik 2027 metais
Europos Sąjunga yra priėmusi reglamentą, draudžiantį ES rinkoje parduoti, importuoti ir eksportuoti priverstiniu darbu pagamintus gaminius. Vis dėlto pagrindinės jo nuostatos bus pradėtos taikyti tik 2027 metų gruodžio 14 dieną.
JAV prekybos atstovo biuras padarė išvadą, kad iki šios datos Europos Sąjunga negali veiksmingai užtikrinti dar nepradėto taikyti draudimo. Vašingtonas taip pat kritikuoja tai, kad ES sistemoje nėra viešo automatiškai rizikingais laikomų subjektų sąrašo ir JAV naudojamai sistemai prilygstančios paneigiamos prielaidos.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas naujus muitus pavadino netikėtais ir nepagrįstais. Ji pabrėžė, kad Europoje darbuotojams suteikiamos mokamos atostogos ir taikomi aukšti darbo apsaugos standartai. Vis dėlto JAV tyrimas buvo skirtas ne darbo sąlygoms pačioje ES, bet priverstiniu darbu pagamintų trečiųjų valstybių prekių importo kontrolei.
Mažesni 10 proc. muitai skirti įsipareigojimus prisiėmusioms valstybėms
Tiesioginis 10 proc. papildomas tarifas nustatytas Argentinai, Bangladešui, Jungtinei Karalystei, Kambodžai, Kanadai, Ekvadorui, Salvadorui, Gvatemalai, Hondūrui, Indijai, Indonezijai, Jordanijai, Malaizijai, Meksikai, Pakistanui, Šri Lankai bei Trinidadui ir Tobagui.
Dalis šių valstybių jau turi priverstiniu darbu pagamintų prekių importo draudimus, tačiau, JAV vertinimu, jų veiksmingai netaiko. Kitoms 10 proc. tarifas suteiktas už prekybos susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus tokį mechanizmą sukurti.
Likusioms 38 tirtoms ekonomikoms, įskaitant Kiniją, Australiją, Braziliją, Norvegiją, Turkiją, Rusiją, Saudo Arabiją ir Vietnamą, nustatytas 12,5 proc. papildomas tarifas. Vašingtonas teigia, kad šios valstybės tyrimo metu neturėjo pakankamo visuotinio draudimo arba nebuvo prisiėmusios Jungtinėms Valstijoms priimtinų įsipareigojimų.
Naftai, dujoms, vaistams, lėktuvams ir automobiliams numatytos išimtys
Nauji muitai nebus taikomi naftai ir dujoms, trąšoms, daliai maisto produktų, svarbiausioms žaliavoms ir kritinėms iškasenoms. Išimtys taip pat numatytos civiliniams orlaiviams, jų varikliams bei dalims ir farmacijos gamyboje naudojamiems produktams.
Papildomai nebus apmokestinami plieno, aliuminio, vario, automobilių, automobilių dalių, puslaidininkių ir dalies medienos gaminiai, kuriems jau taikomi kiti JAV nacionalinio saugumo tarifai. Nuo liepos 31 dienos išimtis bus išplėsta ir patentuotiems farmacijos produktams.
Pagal JAV, Meksikos ir Kanados prekybos susitarimo kilmės taisykles pagamintoms prekėms taip pat numatyta išimtis. Baltieji rūmai ją aiškina glaudžia Šiaurės Amerikos tiekimo grandinių integracija ir didele amerikietiškų komponentų dalimi.
Bangladešui, Kambodžai, Indonezijai ir Malaizijai ketinama nustatyti tekstilės tarifines kvotas. Tam tikras drabužių ir tekstilės kiekis galės būti įvežamas be naujojo muito, jeigu gamintojai naudos JAV medvilnę ir kitas amerikietiškas žaliavas. Šį mechanizmą numatyta parengti iki rugsėjo 1 dienos.
D. Trumpas nauju teisiniu pagrindu atkūrė teismo panaikintą muitų sieną
2026 metų vasario 20 dieną JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymas nesuteikia prezidentui teisės įvesti plataus masto muitų. Teismas panaikino D. Trumpo anksčiau nustatytus vadinamuosius abipusius 10–50 proc. tarifus.
Po šio sprendimo D. Trumpo administracija pasinaudojo Prekybos įstatymo 122-uoju straipsniu ir 150 dienų nustatė laikiną 10 proc. pasaulinį muitą. Šio tarifo galiojimas baigėsi liepos 24 dieną, o naujieji priverstinio darbo tarifai įsigaliojo tą pačią minutę.
Naujos priemonės grindžiamos 1974 metų Prekybos įstatymo 301-uoju straipsniu. Jis leidžia JAV prekybos atstovui po oficialaus tyrimo atsakyti į užsienio valstybių veiksmus, kurie pripažįstami nepagrįstais arba diskriminaciniais ir apsunkina JAV prekybą.
Tyrimai pradėti kovo 12 dieną, birželio 2 dieną paskelbtos išvados, o liepą surengti vieši klausymai. JAV prekybos atstovo biuras nurodė gavęs daugiau kaip 1 600 rašytinių pastabų ir išklausęs daugiau kaip 100 liudytojų.
Naujieji JAV muitai gali būti apskųsti teismuose ir Pasaulio prekybos organizacijoje
301-uoju straipsniu pagrįsti tarifai laikomi teisiškai atsparesniais už Aukščiausiojo Teismo panaikintus nepaprastosios padėties muitus. Ši procedūra numato oficialų tyrimą, viešas konsultacijas ir atskirus sprendimus dėl kiekvienos valstybės.
Baltųjų rūmų memorandume kiekvienas iš 60 tarifų apibrėžtas kaip atskira priemonė. Jeigu teismas panaikintų vienai valstybei taikomą muitą, administracija siekia, kad likę 59 tarifai ir toliau galiotų.
Vis dėlto Petersono tarptautinės ekonomikos instituto analitikai abejoja, ar 301-asis straipsnis leidžia vienu metu įvesti beveik pasaulinius muitus. Jų vertinimu, toks platus šios nuostatos naudojimas gali būti pripažintas mėginimu pakeisti Kongresui priklausančią muitų nustatymo galią.
Brazilija naujuosius tarifus jau pavadino savavališkais ir paskelbė ketinanti pasinaudoti nacionaliniu Atsakomųjų priemonių įstatymu bei kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją. Australija ir Norvegija taip pat pareiškė nematančios teisinio arba faktinio pagrindo joms pritaikytiems muitams.
Lietuvos eksportuotojams svarbiausias bus ne šalies pavadinimas, bet konkretaus produkto kodas
Lietuvos prekės vertinamos kaip Europos Sąjungos kilmės produkcija. Todėl daugeliui iki šiol nedideliu tarifu apmokestintų gaminių JAV rinkoje bus nustatytas bendras 10 proc. muito lygis.
Teisiškai muitą JAV muitinei moka amerikietis importuotojas. Vis dėlto jis gali reikalauti, kad Lietuvos tiekėjas sumažintų pardavimo kainą, pasirinkti kitą gamintoją arba dalį papildomų išlaidų perkelti galutiniam pirkėjui.
Tikslus poveikis priklausys nuo prekės muitinės kodo, anksčiau galiojusio tarifo, kilmės taisyklių ir patvirtintų išimčių. Todėl teiginys, kad visoms Lietuvos prekėms automatiškai pridedamas dar 10 proc. muitas, būtų netikslus: daugeliu atvejų esamas tarifas bus tik padidintas iki 10 proc.
Šaltiniai
Euronews. (2026). US imposes new tariffs on dozens of countries over forced labour claims
https://www.euronews.com/business/2026/07/24/us-imposes-new-tariffs-on-dozens-of-countries-over-forced-labour-claims
Reuters. (2026). Trump imposes forced labor duties on 60 trading partners as 10% US tariffs expire
https://www.reuters.com/world/us/trump-imposes-forced-labor-duties-60-trading-partners-as-10-us-tariffs-expire-2026-07-24/
The White House. (2026). Actions by the United States in the Investigations under Section 301 of the Trade Act of 1974
https://www.whitehouse.gov/presidential-actions/2026/07/actions-by-the-united-states-in-the-investigations-under-section-301-of-the-trade-act-of-1974-of-the-acts-policies-and-practices-of-60-economies-related-to-the-failure-of-each-economy-to-impose-and/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie JAV įvestus muitus ir jų poveikį prekybos partneriams, įskaitant Lietuvą. Jame išdėstyti argumentai ir faktai yra aktualūs ir suprantami paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie JAV muitų įvedimą ir jo poveikį prekybos partneriams, įskaitant Lietuvą. Jame aiškiai nurodoma, kad ne visos apmokestintos prekės yra pagamintos naudojant priverstinį darbą, kas rodo nešališkumą ir vengimą dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja JAV prekybos politikos pokyčius, kurie tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką ir prekybą. Toks informacijos srautas yra svarbus Lietuvos auditorijai, siekiančiai suprasti globalių prekybos tendencijų poveikį.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV muitų politiką ir jos poveikį prekybos partneriams, įskaitant Lietuvą. Tai aktuali tema, turinti tiesioginį poveikį ekonomikai ir prekybai, todėl jis yra naudingas visuomenei.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie JAV muitų politiką ir jos poveikį prekybos partneriams, įskaitant Lietuvą. Jame nėra emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo skatinimo.
