Tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauryje vėl priartėjo prie visiško sustojimo
Tanklaivių eismas per Hormūzo sąsiaurį liepos 9 d. vėl buvo beveik sustojęs. Ankstyvą ketvirtadienio rytą per sąsiaurį buvo užfiksuoti tik du tanklaiviai: Irano naftą gabenęs supertanklaivis „Berg 1“ ir Maršalo Salų vėliava plaukęs chemikalų tanklaivis „Well Sail“. Laivybos sektoriaus duomenys rodo, kad dalis laivų pradėjo išjungti viešus AIS sekimo siųstuvus, todėl realų judėjimą tapo sunkiau įvertinti.
Eismas sumažėjo po naujos JAV ir Irano smūgių bangos. Jungtinės Valstijos atnaujino smūgius Iranui, o Teheranas atsakė atakomis prieš JAV karinę infrastruktūrą Persijos įlankos valstybėse. Nauja eskalacija įvyko po kelių išpuolių prieš komercinius laivus, kuriuos Vašingtonas siejo su Iranu.
Prieš karą Hormūzo sąsiauris buvo vienas svarbiausių pasaulio naftos kelių. Iki konflikto per jį tekėdavo apie penktadalis pasaulio naftos tiekimo, o kasdienis laivų skaičius siekė apie 125–140 plaukimų. Per pastarąsias dvi savaites eismas buvo pradėjęs atsigauti iki vidutiniškai 40 laivų per dieną, tačiau tai vis dar buvo daug mažiau nei prieš konflikto pradžią.
Trys išpuoliai prieš komercinius laivus padidino draudimo ir saugumo riziką
Naujausias eismo kritimas siejamas su išpuoliais prieš tris komercinius laivus Hormūzo sąsiaurio zonoje. JAV pareigūnai teigė, kad Irano kariuomenė paleido raketas į komercinius laivus, plaukusius per sąsiaurį, o vėliau buvo pranešta ir apie trečią ataką. Viename incidente tanklaivis netoli Omano krantų buvo pataikytas nežinomu sviediniu, po kurio kilo gaisras.
Tarp nukentėjusių laivų minimas Maršalo Salų vėliava plaukęs Kataro SGD tanklaivis „Al Rekayyat“. Jis liko įstrigęs netoli Omano ir laukė gelbėjimo darbų po smūgio, sukėlusio gaisrą mašinų skyriuje. Laivo registras nurodė, kad dėl incidento nebuvo pranešta apie sužeistuosius ar poveikį aplinkai, o pramonės šaltiniai teigė, kad krovinys tuo metu atrodė saugus.
Po šių incidentų kai kurie karo rizikos draudikai patarė laivybos bendrovėms laikinai stabdyti reisus per sąsiaurį arba iš naujo vertinti draudimo sąlygas. Jūrų karo draudimo rinkoje tokie incidentai vertinami kaip padidintos didelės vertės laivų rizikos ženklas. Didėjanti draudimo kaina veikia ne tik laivų savininkus, bet ir krovinių gabenimo sąnaudas.
Analitikai nurodo, kad pasaulinė rinka per kelis mėnesius prisitaikė prie Hormūzo sutrikimų
Dan Alamariu iš „Alpine Macro“ nurodė, kad platesnė ekonominė žala dėl Hormūzo sąsiaurio sutrikimų gali būti mažesnė nei baimintasi. Jo vertinimu, pasaulis per kelis konflikto mėnesius prisitaikė: dalis eksporto maršrutų buvo perkelta, o naftą importuojančios šalys ieškojo alternatyvių tiekimo kanalų. Toks vertinimas pateiktas tuo metu, kai eismas sąsiauryje vėl smarkiai sumažėjo.
Per ankstesnius konflikto mėnesius dalis naftos srautų buvo nukreipta į alternatyvius maršrutus. Saudo Arabijos vakarinės pakrantės Janbu uostas tapo vienu iš kanalų, leidusių daliai eksporto apeiti Hormūzo sąsiaurį. S&P Global duomenimis, kovą per šį uostą buvo pakrauta daugiau kaip 2,44 mln. barelių per dieną žalios naftos, kai ankstesnių šešių mėnesių vidurkis siekė apie 650 tūkst.–1 mln. barelių per dieną.
Kai kurios importuojančios valstybės taip pat viešai skelbė apie tiekimo šaltinių diversifikavimą. Indijos energetikos ministerija buvo nurodžiusi, kad šalis siekia užtikrinti energijos prieinamumą ir kainų stabilumą, mažindama priklausomybę nuo naftos ir dujų srautų per Hormūzo sąsiaurį. Kinija ir kitos Azijos rinkos išlieka tarp svarbiausių regiono energijos pirkėjų.
Hormūzo sąsiauris išlieka svarbus naftai ir SGD, nors dalis naftos srautų gali būti apeinama
EIA duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį per Hormūzo sąsiaurį tekėjo apie 20,9 mln. barelių per dieną naftos ir kitų skystųjų degalų. Tai sudarė apie penktadalį pasaulinio skystųjų naftos produktų vartojimo ir maždaug ketvirtadalį pasaulinės jūra gabenamos naftos prekybos. Dėl tokio masto sąsiauris tebėra laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų.
IEA nurodo, kad apie 80 proc. per sąsiaurį gabenamos naftos ir naftos produktų 2025 m. buvo skirta Azijai. Be naftos, per Hormūzą 2025 m. keliavo daugiau kaip 110 mlrd. kubinių metrų SGD. Per šį maršrutą taip pat buvo gabenama didžioji dalis Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų SGD eksporto.
Naftos atveju dalis srautų gali būti nukreipiama vamzdynais arba per alternatyvius uostus, tačiau tokios galimybės nėra vienodos visoms šalims ir visoms prekėms. SGD atveju alternatyvų yra mažiau, nes Kataro ir JAE eksporto infrastruktūra labai priklausoma nuo išėjimo per sąsiaurį. Dėl to laivybos sutrikimai skirtingai veikia žaliavinę naftą, naftos produktus ir suskystintas gamtines dujas.
Naftos kainos reagavo santūriau nei pirmomis karo savaitėmis
Nauja eskalacija paveikė naftos rinkas, tačiau kainų reakcija buvo mažesnė nei pirmomis konflikto savaitėmis. „Brent“ naftos kaina pastarosiomis dienomis buvo apie 79 JAV dolerius už barelį, nors ankstesniais karo etapais kainos buvo kilusios gerokai aukščiau. Kainų svyravimai sutapo su pranešimais apie sumažėjusį laivų eismą, naujus smūgius ir didesnę draudimo riziką.
Ankstesniais konflikto etapais rinkos buvo reagavusios smarkiau. Kovo pradžioje buvo fiksuota, kad laivų srautas per sąsiaurį sumažėjo nuo vidutiniškai 135 laivų per dieną vasarį iki vos kelių laivų per dieną. Tuo metu naftos kainos kilo kartu su baime dėl ilgalaikio energijos tiekimo sutrikimo.
Dabartinėje situacijoje dalis rinkos dalyvių atsižvelgia į alternatyvius maršrutus, atsargas, sumažėjusią paklausą kai kuriuose regionuose ir papildomą tiekimą iš šalių, kurių eksportas nėra tiesiogiai priklausomas nuo Hormūzo. Kartu draudimo ir frachto sąnaudų augimas reiškia, kad net dalinai atkūrus fizinius srautus, laivyba per šį regioną lieka brangesnė ir rizikingesnė.
JAV ir Iranas kaltina vieni kitus dėl sąsiaurio saugumo pablogėjimo
Iranas pareiškė, kad JAV smūgiai Irano teritorijoje ir Vašingtono kišimasis į laivybos nukreipimą trikdo laipsnišką Hormūzo sąsiaurio atsivėrimą. Irano revoliucinės gvardijos karinis jūrų laivynas perspėjo, kad bet koks tolesnis JAV įsikišimas sulauks atsako. Teheranas savo veiksmus sieja su atsaku į JAV smūgius Irano pietinėse ir rytinėse provincijose.
JAV pusė teigia, kad smūgiai Iranui buvo atsakas į komercinių laivų atakas tarptautiniame vandens kelyje. JAV Centrinė vadavietė nurodė taikiusi į Irano oro gynybos sistemas, radarus ir mažus laivus, siejamus su revoliucinės gvardijos pajėgomis. Šie laivai apibūdinami kaip svarbi priemonė, naudota per ankstesnį laivų persekiojimą sąsiauryje.
Laikinas JAV ir Irano susitarimas dėl atakų sustabdymo buvo sudarytas mažiau nei prieš tris savaites, tačiau nauji išpuoliai prieš laivus ir abiejų šalių smūgiai vėl padidino įtampą. Netiesioginės derybos Dohoje praėjusią savaitę nepasiekė reikšmingos pažangos dėl Hormūzo sąsiaurio klausimo. Kol kas viešai nepaskelbta, kada derybos galėtų būti atnaujintos.
Šaltiniai
Reuters. (2026). Oil tanker traffic through Hormuz at near standstill as attacks strain Iran truce
https://www.reuters.com/world/middle-east/oil-tanker-traffic-through-hormuz-near-standstill-attacks-strain-iran-truce-2026-07-09/
Axios. (2026). Strait of Hormuz: Iran attacks three ships in 24 hours, U.S. says
https://www.axios.com/2026/07/07/iran-resumes-hormuz-attacks-us-officials
U.S. Energy Information Administration. World Oil Transit Chokepoints
https://www.eia.gov/international/analysis/special-topics/world_oil_transit_Chokepoints
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato Hormūzo sąsiaurio situaciją ir jos poveikį pasaulinei naftos rinkai. Informacija yra aktuali ir svarbi, todėl verta skaityti.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Hormūzo sąsiaurio eismo situaciją ir susijusias rizikas, remiasi patikimais šaltiniais bei analitikų vertinimais, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes Hormūzo sąsiaurio situacija tiesiogiai veikia pasaulinę naftos rinką ir ekonominius santykius, o tai yra svarbu Lietuvos auditorijai, ypač energetikos kontekste.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Hormūzo sąsiaurio situaciją, kuri yra kritiškai svarbi pasaulinei naftos tiekimo grandinei. Jame analizuojamos rizikos ir galimi ekonominiai padariniai, kas yra naudinga skaitytojams, norintiems suprasti šios situacijos poveikį.
Straipsnis perteikia nerimą keliančią situaciją Hormūzo sąsiauryje, tačiau jis gali sukelti nepagrįstą baimę dėl pasaulinės naftos tiekimo krizės. Tonas yra pernelyg dramatiškas ir gali sukelti emocinę įtampą skaitytojams.
