Apeliacinis teismas pakeitė pirmosios instancijos sprendimą
Lietuvos apeliacinis teismas priėmė priešingą sprendimą nei pirmosios instancijos teismas ir pripažino Marijampolės merą Povilą Isodą kaltu vadinamojoje „čekiukų“ byloje. Teisėjų kolegija panaikino anksčiau priimtą išteisinamąjį nuosprendį, nusprendusi, kad byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti nusikalstamų veikų padarymą.
„Kolegija nusprendžia panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį (…) ir priimti naują nuosprendį“, – ketvirtadienį, skelbdama teisėjų kolegijos sprendimą, sakė teisėja Vitalija Norkūnaitė[1].
Apeliacinės instancijos teismas P. Isodą pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo bei dokumentų klastojimo. Byloje nustatyta, kad 2019–2023 metais, eidamas savivaldybės tarybos nario ir mero pareigas, jis pateikė 37 išlaidų suvestines ir ataskaitas, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie degalų, telefono ir interneto ryšio išlaidas. Teismo vertinimu, taip politikas nepagrįstai įgijo beveik 2,5 tūkst. eurų.
Skirta bauda ir draudimas užimti pareigas
Teismas P. Isodai skyrė 10 tūkst. eurų baudą. Be to, jam trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, įmones bei nevyriausybines organizacijas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad politikas turėjo tiek tarnybinį, tiek asmeninį automobilį, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo naudotis kitų asmenų transporto priemonėmis ir deklaruoti su tuo susijusias išlaidas.
Pagal Rinkimų kodekso nuostatas, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, Marijampolės mero įgaliojimai turės būti nutraukti.
Dar vienas meras sulaukė apkaltinamojo nuosprendžio „čekiukų“ byloje
Prieš keletą dienų taip pat paskelbta apie nuosprendį dar vienoje vadinamojoje „čekiukų“ byloje – Kauno apygardos teismas Kaišiadorių rajono merą Šarūną Čėsną pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Politikui skirta 6 tūkst. eurų bauda, tačiau papildomas draudimas dirbti valstybės tarnyboje nebuvo paskirtas.
Vis dėlto jo politinę ateitį lems galutinis teismo sprendimas – jei apkaltinamasis nuosprendis įsiteisės, pagal Rinkimų kodeksą mero įgaliojimai nutrūks automatiškai.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad Š. Čėsna savivaldybei padarytą žalą atlygino dar iki ikiteisminio tyrimo, anksčiau nebuvo teistas, o dalis prokuratūros kaltinimų nepasitvirtino. Nepaisant to, teismas nustatė, kad 2019–2023 metų kadencijoje politikas pateikė dešimtis neteisingų tarybos nario išlaidų ataskaitų ir nepagrįstai gavo daugiau kaip 4,4 tūkst. eurų savivaldybės lėšų.
Kol nuosprendis nėra galutinis, Š. Čėsna toliau eina Kaišiadorių rajono mero pareigas.
Į teismus keliauja naujos „čekiukų“ bylos
Tuo tarpu prokuratūra tęsia vadinamosios „čekiukų“ istorijos tyrimus ir į teismus kreipėsi dėl septynių Šiaulių miesto bei Rokiškio rajono savivaldybių tarybų narių. Prokurorai siekia į savivaldybių biudžetus grąžinti daugiau kaip 43 tūkst. eurų, kurie, jų vertinimu, buvo nepagrįstai išmokėti kaip kompensacijos už tarybos narių veiklai deklaruotas išlaidas.
Tyrimų metu nustatyta galimų pažeidimų, susijusių su neįprastai didelėmis kuro sąnaudomis, atsiskaitymais skirtingomis mokėjimo kortelėmis, degalų pirkimais karantino metu bei kitais įtartinais atvejais.
Generalinės prokuratūros duomenimis, „čekiukų“ bylose šalies teismams jau pateikti 205 civiliniai ieškiniai, kurių bendra vertė viršija 2,2 mln. eurų, o daugiau kaip 2,1 mln. eurų politikai savivaldybėms grąžino savanoriškai. Prokuratūra pabrėžia, kad šiose bylose siekiama ne baudžiamosios atsakomybės, o nepagrįstai panaudotų savivaldybių lėšų susigrąžinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga įrodyti kompensacijų panaudojimo pagrįstumą tenka pačiam tarybos nariui – priešingu atveju gautos lėšos laikomos nepagrįstu praturtėjimu ir turi būti grąžintos į savivaldybės biudžetą.
