D. Trumpas NATO viršūnių susitikimą pradėjo spaudimu sąjungininkams dėl Irano ir Hormūzo sąsiaurio
NATO viršūnių susitikimas Ankaroje turėjo būti skirtas Aljanso vienybei ir gynybos išlaidų didinimui, tačiau D. Trumpas jį pradėjo daug aštresniu tonu. JAV prezidentas kritikavo sąjungininkus, kad šie esą nepakankamai padeda Vašingtonui dėl konflikto su Iranu ir įtampos Hormūzo sąsiauryje. Tai susitikimui suteikė visiškai kitą ritmą: vietoje įprastų kalbų apie solidarumą pirmame plane atsidūrė klausimas, kiek NATO narės pasirengusios sekti JAV Artimųjų Rytų politikoje.
D. Trumpas paskelbė, kad laikinas susitarimas su Iranu, turėjęs bent trumpam pristabdyti eskalaciją, yra baigtas. AP duomenimis, JAV prezidentas tą pačią dieną perspėjo apie galimus naujus smūgius Iranui, nors kartu teigė, kad Vašingtonas nesiekia ilgo karo. Toks derinys – karinis spaudimas ir pažadas neužstrigti konflikte – yra politiškai patogus, bet diplomatiškai pavojingas.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte bandė palikti atviras duris galimam Aljanso vaidmeniui, tačiau pabrėžė, kad Iranas yra už NATO teritorijos ribų. Tai subtilus, bet svarbus skirtumas. NATO yra gynybinė transatlantinė sąjunga, todėl tiesioginis jos įtraukimas į konfliktą Persijos įlankoje būtų politiškai labai jautrus žingsnis.
Ispanija tapo pagrindiniu D. Trumpo taikiniu dėl gynybos išlaidų ir prekybos grasinimų
Vienas aštriausių D. Trumpo pareiškimų buvo nukreiptas prieš Ispaniją. JAV prezidentas pavadino Madridą prastu NATO partneriu ir pareiškė nurodęs iždo sekretoriui Scottui Bessentui stabdyti prekybą su Ispanija. „Reuters“ nurodo, kad D. Trumpas Ispaniją kritikavo dėl gynybos išlaidų ir jos pozicijos Irano klausimu.
Ispanijos problema D. Trumpo akyse nėra nauja. Madridas ilgą laiką buvo viena iš mažiausiai BVP dalį gynybai skiriančių NATO narių, o ginčai dėl išlaidų sustiprėjo po Aljanso sprendimų kelti gynybos tikslus. 2025 m. NATO narės sutarė dėl daug ambicingesnio išlaidų lygio, tačiau Ispanija siekė išimties ir aiškino, kad jai nereikia tokio pat procentinio tikslo kaip kitoms valstybėms.
Vis dėlto D. Trumpo grasinimas „nutraukti visą prekybą“ su Ispanija nėra paprastas administracinis veiksmas. „Reuters“ analizė pabrėžia, kad JAV prezidentas negali vienu sakiniu be procedūrų ir teisinių pagrindų uždaryti visos prekybos su ES nare. Ispanija yra Europos Sąjungos bendrosios prekybos politikos dalis, todėl bet koks plataus masto prekybos konfliktas neišvengiamai paliestų ne tik Madridą, bet ir Briuselį.
Grenlandijos klausimas vėl iškėlė nepatogią problemą NATO viduje
D. Trumpas NATO susitikimo metu vėl grįžo prie Grenlandijos temos. JAV prezidentas teigė, kad Grenlandija yra labai svarbi Jungtinėms Valstijoms, o Danijai esą nėra tokia svarbi. Ši formuluotė vėl priminė seną, bet iki galo neišnykusį D. Trumpo siekį įgyti didesnę JAV kontrolę Grenlandijoje.
Grenlandija yra autonominė Danijos Karalystės dalis, o Danija – NATO narė. Todėl JAV spaudimas dėl Grenlandijos yra ypač jautrus: čia kalbama ne apie priešininko teritoriją, o apie sąjungininkės suvereniteto klausimą. Arkties saugumas Vašingtonui iš tiesų svarbus dėl Rusijos, Kinijos, jūrų kelių ir karinės infrastruktūros, tačiau strateginis interesas nepanaikina politinės problemos.
Šis klausimas NATO viduje atrodo beveik paradoksaliai. Aljansas grindžiamas principu, kad sąjungininkai gina vieni kitų teritorinį vientisumą, bet tuo pačiu stipriausia narė viešai kelia klausimą dėl kitos sąjungininkės teritorijos ateities. M. Rutte ir kiti NATO lyderiai stengėsi išlaikyti vienybės įvaizdį, tačiau Grenlandijos tema rodo, kad įtampa Aljanse nebūtinai kyla tik iš išorinių grėsmių.
Po aštrių pareiškimų D. Trumpas NATO viršūnių susitikimą užbaigė kalbomis apie vienybę
Nepaisant chaotiškos pradžios, susitikimo pabaigoje D. Trumpas toną sušvelnino. AP nurodo, kad JAV prezidentas NATO viršūnių susitikimą apibūdino kaip labai sėkmingą ir kalbėjo apie „daug meilės“ bei „daug vienybės“ salėje. Tai tapo būdinga šio susitikimo dramaturgija: iš pradžių viešas spaudimas, vėliau – pareiškimai apie bendrą pergalę.
NATO lyderiai savo deklaracijoje dar kartą patvirtino įsipareigojimą 5-ajam straipsniui, pagal kurį vienos narės užpuolimas laikomas visų užpuolimu. Tai buvo svarbus signalas, nes D. Trumpo vieši pareiškimai dėl sąjungininkų dažnai kelia klausimų, kiek tvirtai JAV laikosi tradicinių saugumo garantijų. Formaliai Aljansas išlaikė vienybės liniją. Politiškai susitikimas parodė, kad tą vienybę vis sunkiau palaikyti be nuolatinio krizių gesinimo.
M. Rutte susitikime stengėsi D. Trumpui parodyti, kad europiečiai ir Kanada didina išlaidas, perka daugiau ginkluotės ir stiprina pramonę. AP duomenimis, jis akcentavo, kad Europos sąjungininkai ir Kanada šiemet bei pernai kartu gynybai skyrė beveik 300 mlrd. JAV dolerių daugiau. Tokia žinutė buvo skirta ne tik Aljanso nariams, bet ir pačiam D. Trumpui: NATO mėgina įrodyti, kad JAV spaudimas duoda rezultatą.
NATO vienybės kaina tampa gebėjimas valdyti D. Trumpo spaudimą
Ankaros susitikimas parodė, kad NATO vienybės kriterijus pasikeitė. Anksčiau sėkmingas viršūnių susitikimas reiškė aiškius sprendimus, bendrą strategiją ir naujus įsipareigojimus. Dabar vis svarbesnis tampa kitas tikslas – išvengti viešo JAV ir Europos konflikto, kuris galėtų suabejoti pačiu Aljanso patikimumu.
Tai nereiškia, kad NATO griūva. Priešingai, karas Ukrainoje, Rusijos grėsmė ir didėjantis Europos gynybos finansavimas padarė Aljansą kariniu požiūriu labai reikalingą. Tačiau politiniu požiūriu NATO vis labiau priklauso nuo to, ar sąjungininkai sugeba suvaldyti D. Trumpo spaudimą dėl išlaidų, prekybos, Artimųjų Rytų ir net Grenlandijos.
Šiame kontekste D. Trumpo pareiškimai nėra tik triukšmas. Jie tampa derybų įrankiu, kuriuo JAV prezidentas verčia sąjungininkus judėti greičiau, mokėti daugiau ir dažniau pritarti Vašingtono prioritetams. Klausimas tik toks: ar toks spaudimas sustiprins NATO, ar ilgainiui išmokys sąjungininkus ruoštis laikui, kai amerikietiškas saugumo skėtis taps ne toks nuspėjamas.
Šaltiniai
RFI. (2026). Trump lashes out at allies as key NATO summit begins, targeting cease-fire, Spain and Greenland
https://www.rfi.fr/en/international/20260708-trump-lashes-out-at-allies-as-key-nato-summit-begins-targeting-cease-fire-spain-and-greenland
Reuters. (2026). Trump says ‘a lot of unity’ at NATO summit after lashing out at allies
https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/nato-leaders-meet-ankara-after-trump-rekindles-disputes-over-iran-greenland-2026-07-08/
AP News. (2026). Takeaways: Trump leaves NATO summit declaring ‘a lot of love’ with allies after a rocky start
https://apnews.com/article/nato-summit-takeaways-trump-ukraine-iran-albania-4821e7c6f2ab0b8a729d0e798bfe6359
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai apžvelgia D. Trumpo poveikį NATO viršūnių susitikimui ir pateikia svarbias temas, kurios gali būti įdomios lietuvių skaitytojams. Informacija yra suprantama ir aktuali.
Straipsnyje trūksta objektyvumo ir detalių, o D. Trumpo veiksmų interpretacija kaip 'politinis šou' gali būti vertinama kaip subjektyvi nuomonė, kas neatitinka žurnalistikos etikos.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja D. Trumpo įtaką NATO viršūnių susitikimui, kuris yra svarbus tarptautinės politikos kontekste. Be to, temos, tokios kaip Iranas ir geopolitiniai interesai, yra svarbios Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į regioninę saugumo situaciją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie NATO viršūnių susitikimo temas ir D. Trumpo įtaką, kas yra aktualu tarptautinei politikai. Informacija yra konstruktyvi ir gali padėti skaitytojams geriau suprasti geopolitinius santykius.
Straipsnis nesuteikia subalansuoto požiūrio į D. Trumpo veiksmus ir gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl tarptautinių santykių. Tonas yra daugiau kritiškas nei informatyvus, kas gali skatinti emocinę manipuliaciją.
