
Europarlamentarai siekia tyrimo dėl G. Infantino vaidmens F. Baloguno raudonos kortelės byloje
Europos Parlamente kilo iniciatyva, kuria siekiama išsiaiškinti, ar JAV administracijos spaudimas galėjo turėti įtakos FIFA sprendimui atidėti JAV rinktinės puolėjo Folarino Baloguno vienų rungtynių diskvalifikaciją. Ginčas prasidėjo po to, kai F. Balogunas gavo raudoną kortelę pasaulio čempionato rungtynėse su Bosnija ir Hercegovina, tačiau vėliau jam buvo leista žaisti aštuntfinalyje prieš Belgiją.
Laiškas, kurį inicijavo europarlamentarai B. Andrewsas iš „Renew Europe“, L. Wolters ir N. Fuglsangas iš Socialistų ir demokratų frakcijos, adresuojamas 27 Europos Sąjungos šalių futbolo asociacijoms. Jomis siekiama paraginti FIFA nares Europoje oficialiai kelti klausimą dėl sprendimo priėmimo proceso ir galimo politinio poveikio FIFA drausmės mechanizmui.
Ši iniciatyva nėra paprastas sportinis nepasitenkinimas teisėjo sprendimu. Ji paliečia kur kas gilesnį klausimą – ar pasaulio futbolo valdymo institucija gali išlikti nepriklausoma, kai vienos iš čempionato šeimininkių prezidentas tiesiogiai skambina FIFA vadovui dėl konkretaus žaidėjo bausmės. Futbolas čia tampa nebe tik aikštės, o valdžios, įtakos ir institucinio pasitikėjimo klausimu.
D. Trumpas skambino G. Infantino po F. Baloguno pašalinimo iš rungtynių
F. Balogunas buvo pašalintas iš aikštės JAV rinktinės rungtynėse su Bosnija ir Hercegovina po VAR peržiūros. Įprastai raudona kortelė pasaulio čempionate reiškia automatinę vienų rungtynių diskvalifikaciją, todėl puolėjas turėjo praleisti lemiamą aštuntfinalio susitikimą su Belgija. Vis dėlto FIFA pritaikė savo Drausmės kodekso 27 straipsnį ir diskvalifikacijos vykdymą atidėjo vienų metų bandomajam laikotarpiui.
D. Trumpas vėliau patvirtino, kad kreipėsi į G. Infantino dėl F. Baloguno raudonos kortelės. JAV prezidentas šį sprendimą vertino kaip neteisingą ir teigė prašęs peržiūrėti situaciją, tačiau tvirtino nieko nereikalavęs mainais. Po FIFA sprendimo D. Trumpas viešai padėkojo organizacijai už tai, ką pavadino didelės neteisybės ištaisymu.
G. Infantino savo ruožtu tikino D. Trumpui paaiškinęs, kad byla nagrinėjama FIFA nepriklausomų teisminių organų. FIFA pozicija remiasi tuo, kad raudona kortelė nebuvo panaikinta, o tik atidėtas jos padarinys – vienų rungtynių diskvalifikacija. Tačiau būtent šis skirtumas ir tapo ginčo centru: formaliai FIFA sako pasinaudojusi taisykle, o kritikai klausia, kodėl tokia išimtis pritaikyta būtent po politinio skambučio.
FIFA rėmėsi 27 straipsniu, tačiau kritikai klausia, ar taisyklės visiems liko vienodos
FIFA 2026 m. Drausmės kodekso 27 straipsnis leidžia teisminiam organui visiškai arba iš dalies sustabdyti drausminės priemonės vykdymą. Tokiu atveju žaidėjui ar kitam sankcionuotam asmeniui gali būti nustatytas bandomasis laikotarpis nuo vienų iki ketverių metų. Jei per šį laikotarpį padaromas panašaus pobūdžio ir sunkumo pažeidimas, atidėta bausmė gali būti aktyvuota.
Teisiškai FIFA turi taisyklę, kuria galėjo remtis. Tačiau problema slypi ne vien raidėje, o jos taikymo kontekste. Tame pačiame kodekse nurodoma, kad pašalinimas iš rungtynių automatiškai užtraukia diskvalifikaciją kitoms rungtynėms, o automatinės diskvalifikacijos turi tiesioginį poveikį vėlesniems mačams. Todėl F. Baloguno atvejis daugeliui futbolo bendruomenės dalyvių atrodo kaip labai neįprastas nukrypimas nuo praktikos.
FIFA taip pat skyrė F. Balogunui 40 tūkst. JAV dolerių baudą už tai, kad po pašalinimo jis grįžo į aikštę švęsti su komandos draugais po pergalės prieš Bosniją ir Hercegoviną. Tačiau pagrindinė reakcijų banga kilo ne dėl baudos, o dėl diskvalifikacijos atidėjimo. Jei tokia išimtis tampa prieinama vienam žaidėjui, kyla klausimas, ar kitos rinktinės galės reikalauti tokio paties traktavimo savo žaidėjams.
Belgija apskundė F. Baloguno tinkamumą žaisti, bet FIFA protestą atmetė procedūriniais pagrindais
Belgijos futbolo federacija bandė ginčyti F. Baloguno teisę žaisti aštuntfinalyje prieš JAV. FIFA šį kreipimąsi pripažino nepriimtinu, nes Belgijos federacija nebuvo bylos šalis ir, FIFA požiūriu, neturėjo procesinės teisės skųsti sprendimo. Tai Belgijoje sukėlė dar didesnį nepasitenkinimą, nes federacija teigė siekusi ne tik apeliuoti, bet ir gauti sprendimo motyvus bei susijusius dokumentus.
Belgijos pusė pareiškė, kad iki rungtynių negavo pakankamo FIFA paaiškinimo dėl F. Baloguno tinkamumo žaisti. Federacija taip pat atkreipė dėmesį, kad automatinės diskvalifikacijos nuostata buvo pašalinta iš priešrungtyninio koordinacinio pristatymo, o FIFA esą nepaaiškino tokio pakeitimo nepaisydama pakartotinių klausimų. Toks procesas tik sustiprino įspūdį, kad sprendimas buvo priimtas nepakankamai skaidriai.
Sportinis rezultatas galiausiai nepadėjo JAV rinktinei. F. Balogunas žaidė, tačiau Belgija laimėjo 4:1 ir pateko į ketvirtfinalį. Vis dėlto belgų pergalė neištrynė ginčo, nes klausimas jau buvo ne tik apie vienerias rungtynes. Jei svarbiausia sporto institucija negali įtikinti komandų, kad taisyklės taikomos vienodai, net ir galutinis rezultatas nebesustabdo pasitikėjimo krizės.
UEFA ir Europos politikai perspėja, kad FIFA sprendimas gali pakenkti futbolo patikimumui
UEFA sprendimą dėl F. Baloguno pavadino precedento neturinčiu, nesuprantamu ir nepateisinamu. Europos futbolo organizacija akcentavo, kad taisyklių tikrumas yra viena iš sąžiningų varžybų sąlygų. Jei žaidėjai, komandos ir federacijos nebegali iš anksto žinoti, kaip bus taikomos sankcijos, rungtynių tvarka praranda stabilumą.
Europos Komisijos narys G. Micallefas, kurio atsakomybės srityje yra sportas, taip pat kritikavo FIFA sprendimą ir vadino jį neteisingu. Europarlamentarų laiške prašoma užtikrinti, kad aukšti FIFA pareigūnai būtų patraukti atsakomybėn, jei paaiškėtų, jog buvo pažeistos politinio neutralumo taisyklės. Tai rodo, kad ginčas iš sporto teisės persikelia į platesnį sporto valdymo ir politinės įtakos lauką.
FIFA jau anksčiau buvo spaudžiama dėl politinio neutralumo klausimų. Europarlamentarų iniciatyvoje primenamas ir kitas laiškas, kurį pasirašė 50 Europos Parlamento narių, ragindami tirti FIFA taikos premijos skyrimą D. Trumpui. F. Baloguno byla šį foną dar labiau paaštrino, nes šį kartą kalbama ne apie simbolinį apdovanojimą, o apie sprendimą, kuris tiesiogiai palietė pasaulio čempionato rungtynes.
Šaltiniai:
Euronews. (2026). European Parliament to ask for probe into FIFA boss Infantino over Balogun red card
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/07/european-parliament-to-ask-for-probe-into-fifa-boss-infantino-over-balogun-red-card
Reuters. (2026). Trump intervention causes World Cup storm as FIFA clears US striker Balogun to face Belgium
https://www.reuters.com/sports/soccer/trump-intervention-sparks-world-cup-storm-fifa-clears-balogun-face-belgium-2026-07-06/
AP News. (2026). What to know after FIFA lifts suspension of US star Folarin Balogun
https://apnews.com/article/folarin-balogun-trump-world-cup-fifa-appeal-3844fa1a923761f79601cce20ace07fa
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie FIFA vadovo galimas problemas dėl D. Trumpo skambučio, kas yra aktualu ir įdomu skaitytojams. Jame išdėstyti klausimai ir ekspertų nuomonės padeda geriau suprasti situaciją.
Straipsnyje trūksta konkrečių faktų ir šaltinių, kurie patvirtintų teiginius apie D. Trumpo skambutį ir jo pasekmes, todėl jis gali būti laikomas dezinformacija.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja politinę situaciją, susijusią su FIFA ir D. Trumpo skambučiu, kas gali turėti įtakos sporto pasauliui. Be to, tai kelia diskusijas apie politinį spaudimą sporto organizacijoms, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie galimus politinius poveikius FIFA vadovui, susijusius su D. Trumpo skambučiu, ir skatina diskusijas apie sporto organizacijų nepriklausomumą. Tai yra aktuali tema, turinti potencialią visuomeninę naudą.
Straipsnis kelia nerimą dėl politinių pasekmių ir galimų tyrimų, tačiau trūksta objektyvumo ir emocinės pusiausvyros, todėl gali sukelti nepagrįstą nerimą skaitytojams.