Šilumos kainos Lietuvoje vėl kyla: skirtumas tarp miestų išlieka itin ryškus
Nors vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje liepą augo palyginti nedaug, skirtinguose šalies miestuose gyventojai už šildymą vis dar moka labai nevienodai. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, mažiausia šilumos kaina šį mėnesį fiksuojama Klaipėdoje – 5,81 ct/kWh, o didžiausia Kazlų Rūdoje, kur ji siekia net 14,22 ct/kWh. Tai reiškia, kad brangiausiai šilumą gaunančių gyventojų sąskaitos gali būti daugiau nei dvigubai didesnės nei gyvenančių uostamiestyje.
Bendras šilumos kainų vidurkis Lietuvoje liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 1,13 proc. Pasak LEA, didžiausią įtaką tam turėjo pabrangęs kuras, iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainų augimas bei padidėjusios degalų sąnaudos. Šiuo metu vidutinė šilumos kaina šalyje siekia 8,03 cento už kilovatvalandę (kWh) ir yra net 30,57 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai sudarė 6,15 ct/kWh[1].
Agentūros duomenimis, liepą šilumos kainas sumažino 13 tiekimo įmonių, 14 jų tarifų nekeitė, o 22 bendrovės kainas padidino. Tai rodo, kad didesnėje šalies dalyje šilumos tarifai ir toliau kyla.
Didmiesčiuose labiausiai išsiskyrė Kaunas
Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina per mėnesį padidėjo 2,4 proc., tačiau pokyčiai skirtinguose miestuose buvo nevienodi. Vienintelis Vilnius liepą fiksavo kainų mažėjimą – šiluma čia atpigo 3,16 proc.
Tuo metu Klaipėdoje ir Šiauliuose tarifai nepakito, o didžiausias augimas užregistruotas Kaune, kur šilumos kaina šoktelėjo net 12,48 proc. Panevėžyje ji padidėjo 2,16 proc.
Tarp didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina ir toliau išlieka Klaipėdoje – 5,81 ct/kWh. Nedaug daugiau už šilumą moka Šiaulių gyventojai, kur tarifas siekia 5,85 ct/kWh. Panevėžyje šilumos kaina sudaro 7,1 ct/kWh, Vilniuje – 8,59 ct/kWh, o brangiausiai tarp didmiesčių už šilumą moka Kauno gyventojai – 8,65 ct/kWh.
Saulės elektrinės Lietuvoje pasiekė istorinį elektros gamybos rekordą
Tuo tarpu į viršų šauna ir saulės elektrinių pasiekti rezultatai – birželį jos pasiekė naują gamybos rekordą ir tapo pagrindiniu elektros šaltiniu Lietuvoje. Nacionalinė elektros gamyba praėjusį mėnesį patenkino apie 93 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, o įskaičiavus technologiniams procesams reikalingą energiją – 86 proc. Trūkstamas elektros kiekis buvo importuotas per jungtis su Latvija ir Švedija. Bendras elektros vartojimas birželį buvo 1 proc. didesnis nei gegužę ir 9 proc. viršijo praėjusių metų birželio lygį[2].
Saulės elektrinės birželį pagamino rekordinį 0,42 TWh elektros kiekį – tai sudarė 48 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros ir patenkino 44,7 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Palyginti su geguže, jų gamyba padidėjo daugiau kaip 31 proc., o per metus išaugo beveik 56 proc.
Nuo metų pradžios saulės elektrinės jau pagamino 1,16 TWh elektros – daugiau nei per pirmuosius šešis bet kurių 2020–2025 metų mėnesius. Tuo metu vėjo elektrinių gamyba birželį sumažėjo iki 0,25 TWh – beveik 40 proc. mažiau nei gegužę ir 36 proc. mažiau nei prieš metus.
Kartu sparčiai plečiasi ir atsinaujinančios energetikos pajėgumai – saulės elektrinių įrengtoji galia birželį pasiekė 3 536 MW, o vėjo elektrinių – 2 679 MW. Taip pat toliau daugėja gaminančių vartotojų – per mėnesį jų skaičius išaugo beveik 4 tūkst., o iš viso Lietuvoje jų jau yra apie 192 tūkst. Jiems priklausančių elektrinių bendra galia siekia 2 606 MW – beveik 15 proc. daugiau nei prieš metus.
