Žinioms imlios paslaugos įgauna pagreitį
Dar prieš kelerius metus Lietuvos eksportą daugiausia siejome su baldais, mediena ar transporto paslaugomis. Tačiau šiandien šalies eksporto istorija atrodo visai kitaip. Vis didesnę jo dalį sudaro informacinės technologijos, finansinės paslaugos, inžineriniai sprendimai ir aukštųjų technologijų gaminiai, o būtent jie tampa pagrindiniu Lietuvos konkurenciniu pranašumu tarptautinėse rinkose.
Inovacijų agentūros 2020–2025 metų duomenys rodo, kad Lietuvos eksportas ne tik augo, bet ir tapo gerokai modernesnis. 2025 metais paslaugos sudarė beveik pusę viso šalies eksporto, o lietuviškos kilmės prekės išliko antra pagal dydį eksporto dalimi. Tai rodo, kad vis didesnė vertė sukuriama Lietuvoje, o verslas tarptautinėse rinkose konkuruoja inovacijomis ir aukštos pridėtinės vertės sprendimais[1].
Vienas ryškiausių pokyčių fiksuojamas paslaugų sektoriuje. Sparčiausiai augo informacinių technologijų, finansų, verslo konsultacijų ir mokslinių tyrimų paslaugų eksportas – kompiuterinių paslaugų eksportas per penkerius metus išaugo daugiau nei tris kartus, o finansinių paslaugų segmentas tapo vienu sparčiausiai augančių. Pagrindinės šių paslaugų rinkos išlieka Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Nyderlandai.
Aukštosios technologijos keičia eksporto kryptį
Pokyčiai ryškūs ir prekių eksporte. Nors svarbų vaidmenį išlaiko baldų, medienos, chemijos bei plastikų pramonė, didžiausią augimo impulsą suteikė inžinerinė pramonė. Sparčiai didėjo elektronikos, kompiuterių, optikos ir telekomunikacijų įrangos eksportas, todėl aukštųjų technologijų sektorius tapo vienu svarbiausių šalies eksporto augimo variklių.
Keičiasi ir pagrindinės eksporto rinkos. Didžiausia aukštųjų technologijų produkcijos partnere išlieka Vokietija, tačiau vis svarbesnę vietą užima Lenkija ir Ukraina, kuri jau aplenkė Jungtines Valstijas pagal lietuviškų aukštųjų technologijų produktų importą. Tuo pačiu stiprėja Lietuvos pozicijos ir Čekijos bei Slovakijos rinkose.
„Per pastaruosius metus matome ne tik augantį Lietuvos eksporto mastą, bet ir svarbesnį pokytį – keičiasi jo kokybė. Lietuvos įmonės vis dažniau konkuruoja ne kaina ar geografiniu pranašumu, o sukurtomis žiniomis, technologijomis ir gebėjimu pasiūlyti sudėtingus sprendimus tarptautinėms rinkoms. Tai rodo brandesnį ekonomikos etapą, kuriame didžiausią vertę kuria kompetencijos ir inovacijos“, – sako Inovacijų agentūros vadovė Monika Paulė.
Lietuvos talentai tampa svarbiausiu argumentu investuotojams
Tuo tarpu Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės EY atliktas tyrimas atskleidė, kad užsienio investuotojai Lietuvą vis dažniau renkasi ne dėl mažesnių mokesčių ar pigesnės energijos, o dėl kvalifikuotų specialistų. Talentų kokybę svarbiausiu šalies pranašumu įvardijo 34 proc. apklaustųjų, dar 28 proc. didžiausią reikšmę skyrė infrastruktūrai. Investuotojams taip pat vis svarbesni tampa makroekonominis stabilumas, reguliavimo aplinka, inovacijos ir prognozuojamos verslo sąlygos.
Tyrimas rodo, kad Lietuva vis labiau konkuruoja aukštos pridėtinės vertės srityse, todėl ateityje šalies konkurencingumą lems ne tik palanki verslo aplinka, bet ir gebėjimas ugdyti bei išlaikyti talentus, ypač dirbtinio intelekto ir pažangiųjų technologijų srityse.
Šią tendenciją patvirtina ir investuotojų planai – net 70 proc. apklaustųjų svarsto per artimiausius trejus metus steigti arba plėsti veiklą Lietuvoje.
