Per 250 metų – dar neregėtas birželio karštis
Per daugiau nei 250 metų meteorologinių stebėjimų Vilniuje dar nebuvo fiksuota tokia karšta birželio diena. Tačiau tai – tik vienas iš rekordų, kuriuos pagerino birželio pabaigoje Lietuvą užklupusi kaitros banga. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, išskirtiniai temperatūros rodikliai registruoti ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose.
Didžiausias karštis šalyje užfiksuotas birželio 28-ąją Druskininkuose, kur oro temperatūra pakilo iki 36,3 laipsnio. Tai naujas absoliutus birželio mėnesio rekordas Lietuvoje, pagerinęs iki šiol galiojusį 2019 metais Kaišiadoryse pasiektą 35,7 laipsnio rezultatą. Tą pačią dieną aukščiausios konkrečios datos temperatūros buvo užregistruotos ir Nidoje, Varėnoje bei Vilniuje[1].
Sostinėje termometrai rodė 33,6 laipsnio, o ši reikšmė tapo aukščiausia birželio mėnesio temperatūra nuo tada, kai 1778 metais Vilniuje pradėti reguliarūs meteorologiniai stebėjimai. Tai reiškia, kad toks karštis birželį sostinėje nebuvo fiksuotas daugiau nei du su puse šimtmečio.
Karščiai nesitraukė net sutemus
Stichinė kaitra Lietuvoje buvo registruojama nuo birželio 27-osios iki liepos 1-osios. Oficialiai toks reiškinys skelbiamas tuomet, kai bent tris dienas iš eilės aukščiausia paros temperatūra pasiekia arba viršija 30 laipsnių ribą. Šįkart kaitra apėmė beveik pusę šalies meteorologijos stočių, o Pietų Lietuvoje karšti orai laikėsi ilgiausiai – kai kur jie tęsėsi iki pat liepos pradžios.
Rekordus mušė ne tik dienos temperatūra. Ventėje birželio 29-osios naktį oras neatvėso labiau nei iki 24,1 laipsnio, todėl tai tapo šilčiausia birželio naktimi per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją. Tropinės naktys, kai minimali temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, buvo registruotos net 31-oje iš 54 šalies meteorologijos stočių.
Tokios naktys gyventojams reiškia ne tik prastesnę miego kokybę, bet ir didesnį karščio poveikį organizmui, nes oras beveik neatvėsta net ir sutemus.
Meteorologai paaiškino, kodėl Lietuvą užklupo tokia kaitra
Pasak LHMT specialistų, išskirtinius orus lėmė virš Vidurio Europos sustiprėjęs anticiklonas. Jis blokavo įprastą Atlanto ciklonų judėjimą Baltijos regiono link, todėl į Lietuvą iš pietų ir pietryčių plūdo itin šilta, atogrąžų kilmės oro masė.
Meteorologai pažymi, kad maždaug pusantro kilometro aukštyje oro temperatūra siekė net 16–18 laipsnių. Esant giedram dangui, silpnam vėjui ir intensyviai saulės spinduliuotei, oras prie žemės įkaito iki rekordinių reikšmių. Karščio banga baigėsi tik tuomet, kai Lietuvą pasiekė iš Vakarų Europos atslinkęs ciklonas, atnešęs vėsesnį orą ir nutraukęs kelias dienas trukusią kaitrą.
Karščiai Europoje kelia vis didesnę grėsmę sveikatai
Tačiau karščio rekordai buvo fiksuoti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – pastarosiomis dienomis intensyvi karščio banga apėmė didelę žemyno dalį. Daugelyje Pietų, Vakarų ir Vidurio Europos regionų oro temperatūra viršijo 35–40 laipsnių, o karšti orai pasiekė ir Baltijos šalis[2].
Nors Lietuvoje termometrai daugelyje vietovių rodė daugiau kaip 30 laipsnių, pabrėžiama, kad žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra. Vis dažniau vertinamas universalus šiluminio komforto indeksas (UTCI), kuris, be temperatūros, atsižvelgia ir į oro drėgmę, vėjo greitį bei saulės spinduliuotę.
Naujausias Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Climate Change, atskleidė, kad klimato kaitai stiprėjant karščio bangos tampa ne tik dažnesnės, bet ir pavojingesnės žmonių sveikatai.
Tyrėjų duomenimis, Europoje vis dažniau pasitaiko ilgesni laikotarpiai, kai gyventojai patiria stiprų karščio stresą, o po itin karštų dienų seka tropinės naktys. Mokslininkai perspėja, kad tokios tendencijos ateityje vis labiau ryškės ir Lietuvoje, todėl vertinant karščių poveikį svarbu stebėti ne tik termometrų rodmenis, bet ir šiluminio komforto indeksus.
