Gelbėtojams radus dar tris kūnus, Kyjivo atakos aukų skaičius pakilo iki 30
Ukrainos gelbėjimo tarnybos penktadienį paskelbė, kad po masinės Rusijos atakos prieš Kyjivą iš griuvėsių ištraukti dar trys žuvusieji. Tai padidino patvirtintą aukų skaičių iki 30, o pareigūnai anksčiau perspėjo, kad skaičius gali augti, nes paieškos darbai tęsiasi sugriuvusiuose pastatuose.
Ataka įvyko naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ir tapo kruviniausiu smūgiu Ukrainos sostinei šiais metais. „Reuters“ nurodo, kad per ją buvo sužeistas 91 žmogus, o sprogimai visą naktį drebino miestą, kai tūkstančiai gyventojų slėpėsi bombų slėptuvėse ir metro stotyse.
Ypač sunkiai nukentėjo gyvenamieji rajonai kairiajame Dnipro krante, kur gelbėtojai ieškojo žmonių po sugriuvusio daugiabučio nuolaužomis. Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka nurodė, kad vienoje vietoje buvo rasti keli kūnai, o dalis gyventojų vis dar laikyti dingusiais.
Rusija paleido 570 oro atakos priemonių, tarp jų – beveik 500 „Shahed“ tipo dronų
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, atakoje panaudota 570 oro atakos priemonių. Tarp jų buvo 4 „Zircon“ raketos, 24 balistinės „Iskander“ raketos ir 496 „Shahed“ tipo dronai, todėl tai buvo ne pavienis smūgis, o koordinuota raketų ir bepiločių banga.
„Reuters“ pateikia 74 raketų ir 496 dronų skaičių, o Ukrainos oro pajėgų atstovai pabrėžė neįprastai didelį balistinių raketų kiekį. Tokie taikiniai ypač sunkiai perimami be pakankamų „Patriot“ tipo oro gynybos sistemų ir jų raketų atsargų.
Ataka smogė daugiau kaip 20 vietų Kyjive, o bendras apgadintų pastatų skaičius siekia apie 130. Tarp nukentėjusių objektų buvo gyvenamieji namai, viešbutis, Nacionalinis biochemijos institutas ir Ukrainos Raudonojo Kryžiaus humanitarinis sandėlis.
Ukrainos Raudonasis Kryžius neteko pagalbos sandėlio ir šimtų tūkstančių paramos priemonių
Ukrainos Raudonasis Kryžius pranešė, kad per ataką buvo sunaikintas jo humanitarinis sandėlis Kyjive. „Euronews“ nurodo, kad prarastos pagalbos ir įrangos vertė siekia apie 1,5 mln. eurų, o „Reuters“ skelbia, kad sunaikinta apie 320 tūkst. humanitarinės pagalbos vienetų.
Tai nėra vien materialinis nuostolis. Tokie sandėliai naudojami greitai reaguoti į avarijas, evakuacijas, bombardavimų padarinius ir civilių poreikius, todėl jų sunaikinimas tiesiogiai silpnina humanitarinę pagalbą tiems patiems žmonėms, kuriuos paliečia Rusijos atakos.
Kyjive penktadienis paskelbtas gedulo diena. Miesto meras Vitalijus Klyčko nurodė, kad žala fiksuota skirtingose sostinės dalyse, o dalis pastatų buvo smarkiai apgriauti. Tai reiškia, kad miestas susiduria ne tik su aukomis, bet ir su šimtais žmonių, netekusių būsto, darbo vietų ar pagrindinių gyvenimo sąlygų.
V. Zelenskis kaltina sąjungininkus dėl vėluojančios oro gynybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po atakos dar kartą pareikalavo stiprinti oro gynybą. Jis teigė, kad jeigu partneriai būtų laiku įvykdę pažadus dėl gynybos sistemų, dalį namų ir gyvybių būtų buvę galima išsaugoti.
V. Zelenskis ypač akcentavo antibalistinių raketų gynybą, nes būtent balistinės raketos kelia didžiausią pavojų miestams. Jis pareiškė, kad Europa turi turėti pakankamą gebėjimą apsiginti nuo visų grėsmių, įskaitant Rusijos balistines raketas.
Ukraina taip pat kalba su JAV dėl „Patriot“ sistemų gamybos licencijų. V. Zelenskis pabrėžė, kad patikimai gyvybių apsaugai reikia ne tik importuojamų raketų, bet ir savos europinės gamybos Ukrainoje.
Maskva teigia smogusi kariniams ir energetikos objektams, bet Kyjive nukentėjo civilinė infrastruktūra
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad smūgiai buvo nukreipti į karinius, energetikos ir oro uostų objektus Kyjive bei kitose Ukrainos vietose. Maskva taip pat teigė, kad ataka esą buvo atsakas į Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje.
Ukrainos ir Vakarų šaltiniai rodo kitą vaizdą. Kyjive nukentėjo gyvenamieji daugiabučiai, civilinė infrastruktūra, humanitarinis sandėlis ir mokslo įstaigos, o tarp sužeistųjų minimi vaikai, paramedikai ir greitosios pagalbos stoties vairuotojai.
Kremlius po smūgio pareiškė, kad Rusija didins spaudimą Ukrainai siekdama savo karo tikslų. Tai leidžia Kyjivui ir jo partneriams vertinti ataką ne kaip atsitiktinį eskalacijos epizodą, o kaip sąmoningą plataus masto spaudimo kampanijos dalį.
ES po Kyjivo smūgio rengia naujas sankcijas Rusijos karinei pramonei
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas po atakos pareiškė, kad siūlys naujas sankcijas subjektams, remiantiems Rusijos karinį-pramoninį kompleksą. Jos teigimu, kuo daugiau Maskva atakuoja civilius, tuo daugiau sankcijų turi būti taikoma.
Šis pareiškimas susijęs su platesnėmis diskusijomis dėl sankcijų prieš Rusijos dronų ir raketų tiekimo grandines. ES siekia ne tik reaguoti į konkrečius išpuolius, bet ir riboti Rusijos galimybes gauti komponentų, reikalingų bepiločiams orlaiviams, navigacijos sistemoms, elektronikai ir raketų gamybai.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas taip pat pasmerkė atakas. Jo atstovas Stéphane’as Dujarricas apibūdino jas kaip dalį „mirtino modelio“, kai smogiama apgyvendintoms vietovėms ir civiliams objektams.
Smūgis Kyjivui rodo naują Rusijos oro karo etapą
Pastaraisiais mėnesiais Rusija intensyvino smūgius Ukrainos miestams, o Ukraina savo ruožtu stiprino atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą. „Reuters“ pažymi, kad Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo sektoriui prisidėjo prie degalų krizės Rusijoje, o Maskva į tai atsako platesne oro kampanija.
Kyjivo ataka parodė, kad Rusija vienu metu gali naudoti didžiules bepiločių ir raketų bangas, siekdama perkrauti Ukrainos oro gynybą. Kai į miestą paleidžiami šimtai taikinių, gynėjai turi spręsti, kuriuos objektus dengti pirmiausia, o kiekviena pritrūkusi raketa gali reikšti sugriuvusį gyvenamąjį namą.
Dėl to Kyjivo tragedija tampa ne tik vienos nakties statistika. Ji rodo, kad karas vis labiau pereina į pramoninę ištvermės fazę, kurioje lems ne vien politiniai pareiškimai, bet ir oro gynybos raketų gamyba, sandėliai, logistika, sankcijos komponentams ir gebėjimas apsaugoti miestus nuo masinių smūgių.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Death toll rises to 30 following Russia’s massive attack on Kyiv
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/03/death-toll-rises-to-30-following-russias-massive-attack-on-kyiv
Reuters. (2026). Russia bombards Kyiv in deadliest strike this year, killing at least 30 people
https://www.reuters.com/world/russian-drones-attack-ukrainian-capital-set-central-district-hotel-fire-2026-07-01/
Associated Press. (2026). Photos show aftermath of large-scale Russian attack overnight in Kyiv
https://apnews.com/article/502ae1be119a64fe6ada947bbb547588
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir išsamiai pateikia informaciją apie Kyjivo tragediją, aukų skaičių ir atakos padarinius, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslų ir išsamų informaciją apie Kyjivo tragediją, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai nurodomi faktai apie aukų skaičių ir atakos pasekmes, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus ir savalaikis, nes aprašo neseniai įvykusią tragediją Kyjive, kuri paveikė daugybę žmonių. Informacija apie aukų skaičių ir humanitarinę krizę yra svarbi tiek Lietuvos, tiek tarptautinei auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią ir aktualią informaciją apie Kyjivo tragediją, aukų skaičių ir humanitarinius nuostolius, todėl jis tarnauja visuomenės interesams ir informuoja skaitytojus apie rimtus įvykius Ukrainoje.
Straipsnis apima labai jautrią temą, susijusią su žūtimis ir humanitariniais nuostoliais, tačiau jis gali sukelti nepagrįstą nerimą ir emocinę įtampą skaitytojams. Be to, kai kurie teiginiai gali būti interpretuojami kaip emocinė manipuliacija.
