Elektros rinkoje – istorinis lūžis
Lietuvos elektros rinka pasiekė reikšmingą lūžį. Antrąjį šių metų ketvirtį didmeninė elektros kaina šalyje pirmą kartą nuo 2016 metų lapkričio buvo mažesnė nei Pietų Švedijoje. Šis pokytis laikomas svarbiu ženklu, rodančiu, kad Lietuvos energetikos sektorius tampa vis konkurencingesnis Baltijos jūros regione.
„Litgrid“ duomenimis, balandžio–birželio mėnesiais vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 78,08 euro už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje, apimančioje pietinę šalies dalį, ji sudarė 81,03 euro už MWh[1].
Nors skirtumas nėra didelis, tai pirmas kartas per beveik dešimtmetį, kai Lietuva šiuo rodikliu aplenkė vieną svarbiausių elektros prekybos partnerių.
Atsinaujinanti energetika keičia situaciją rinkoje
„Litgrid“ vadovo Andriaus Šemeškevičiaus teigimu, tokius rezultatus lėmė nuosekli ir itin sparti atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje. Pastaraisiais metais sparčiai didėjo saulės ir vėjo elektrinių pajėgumai, todėl vietinė elektros gamyba vis dažniau patenkina didesnę šalies poreikio dalį.
Anot jo, visus tris antrojo ketvirčio mėnesius Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina išliko mažesnė nei Pietų Švedijoje. Tai rodo, kad rinkos tendencijos regione keičiasi, o Lietuva tampa vis svarbesne elektros gamintoja, o ne tik vartotoja.
Didesnė vietinės elektros gamyba taip pat padeda mažinti priklausomybę nuo importo, didina energetinį saugumą ir leidžia efektyviau išnaudoti šalyje pagamintą elektros energiją.
Lietuva vis aktyviau eksportuoja elektrą
Keičiasi ne tik kainų tendencijos, bet ir elektros prekybos kryptys. Per antrąjį šių metų ketvirtį iš Švedijos į Lietuvą buvo importuota 472 gigavatvalandės (GWh) elektros, o į Švediją eksportuota net 457 GWh. Nors importas dar išliko šiek tiek didesnis, skirtumas tarp srautų tapo minimalus.
Dar ryškiau pokyčius atskleidžia palyginimas su praėjusiais metais. Per visus 2025-uosius Lietuva į Švediją eksportavo vos 255 GWh elektros, todėl vien per tris šių metų mėnesius eksporto apimtis gerokai viršijo visų praėjusių metų rezultatą.
Pasak A. Šemeškevičiaus, Lietuva palaipsniui pereina iš elektros importuotojos į eksportuojančią valstybę. Toks pokytis reiškia ne tik didesnę energetinę nepriklausomybę, bet ir didesnę ekonominę naudą – daugiau pajamų iš elektros prekybos lieka šalies ekonomikoje. Prie šių pokyčių prisideda ir 2016 metų vasarį pradėjusi veikti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, kuri leidžia lanksčiau vykdyti prekybą tarp abiejų valstybių.
Žalioji energetika Lietuvoje muša rekordus
Tuo tarpu įspūdingų rezultatų atsinaujinančios energetikos srityje Lietuva pasiekė ir pernai metais. 2025-aisiais šalis pateko tarp dešimties sparčiausiai vėjo energetiką plėtojančių Europos valstybių – per metus buvo įrengta daugiau kaip 500 MW naujų sausumos vėjo elektrinių. Dėl to vėjo energijos dalis šalies elektros gamyboje išaugo nuo 21 iki 27 proc., o Lietuva pagal šį rodiklį aplenkė tokias valstybes kaip Ispanija, Suomija ir Norvegija.
Tuo metu Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad nuo 2025 metų pradžios net 31,8 proc. visos šalyje suvartotos elektros buvo pagaminta sausumos vėjo elektrinėse – tai, pernai metų duomenimis, buvo geriausias rezultatas visoje Europos Sąjungoje.
