Rekordinis įkrovimo augimas visose Baltijos šalyse
Viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės Baltijos šalyse dirba vis intensyviau – naujausi duomenys rodo, kad praėjusi savaitė buvo rekordinė pagal įkrautos elektros kiekį, o augančios įkrovimo apimtys jau šešias savaites iš eilės signalizuoja apie sparčiai besiplečiantį elektromobilių naudojimą regione. Tokia tendencija stebima visose trijose Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kur fiksuojamas nuoseklus viešojo įkrovimo poreikio augimas.
Didžiausias metinis šuolis užregistruotas Latvijoje – čia įkrovimo apimtys buvo daugiau nei tris kartus didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Estijoje jos padidėjo pustrečio karto, o Lietuvoje – daugiau nei dvigubai. Augimas nesustojo ir lyginant su ankstesne savaite – visame Baltijos regione viešojo įkrovimo apimtys dar padidėjo 8 proc., o sparčiausiai jos augo Estijoje[1].
„Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta sako, kad tokie rezultatai rodo ne pavienį aktyvumo šuolį, o ilgalaikę tendenciją. Pasak jo, vis daugiau gyventojų elektromobilius renkasi kasdienėms kelionėms, todėl įkrovimo infrastruktūros plėtra turi ne tik atitikti augančią paklausą, bet ir būti pasirengusi būsimam transporto parko augimui.
Elektromobilių daugėja, o pasirinkimas tampa platesnis
Prie didėjančio viešojo įkrovimo poreikio prisideda sparčiai augantis elektromobilių skaičius. „Regitros“ duomenimis, birželio pradžioje Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 28 tūkst. grynųjų elektromobilių – beveik 16 proc. daugiau nei šių metų pradžioje. Panašios tendencijos pastebimos ir kitose Baltijos šalyse.
Elektromobilių rinkos plėtrą skatina ne tik didėjantis transporto priemonių skaičius, bet ir platesnė jų pasiūla. Šiuo metu pirkėjai gali rinktis iš beveik šimto skirtingų modelių – nuo kompaktiškų miesto automobilių iki erdvių šeimos visureigių. Svarbiu argumentu išlieka ir mažesnės eksploatacijos išlaidos – net naudojantis vien viešosiomis greitojo įkrovimo stotelėmis, kelionės elektromobiliu gali kainuoti gerokai mažiau nei važiuojant benzinu ar dyzelinu varomu automobiliu.
Įkrovimo infrastruktūra plečiasi sparčiau nei auga rinka
Kartu plečiamas ir viešojo įkrovimo tinklas – šiuo metu Baltijos šalyse veikia beveik 900 „Ignitis ON“ įkrovimo stotelių, iš kurių apie 700 yra greitojo įkrovimo. Didžioji tinklo dalis leidžia vairuotojams per maždaug dešimt minučių papildyti bateriją tiek, kad jos pakaktų maždaug 200–300 kilometrų kelionei, priklausomai nuo automobilio techninių galimybių.
Bendrovės vertinimu, įkrovimo infrastruktūros plėtra šiuo metu vyksta sparčiau nei didėja elektromobilių skaičius, todėl Baltijos šalys prie ilgalaikių įkrovimo tinklo tikslų artėja greičiau nei planuota. Tai rodo, kad elektromobiliai regione tampa vis įprastesne kasdienio susisiekimo priemone, o viešasis įkrovimo tinklas yra pasirengęs aptarnauti augančius vairuotojų srautus.
Iš viso numatyta 20 mln. eurų paramai įsigyjant elektromobilius
Tuo tarpu norintiems įsigyti elektromobilį netrukus atsivers naujas valstybės paramos etapas – Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antroje liepos pusėje paskelbs kvietimus, kuriems numatyta 20 mln. eurų. Iš jų 12 mln. eurų bus skirta gyventojams, o 8 mln. eurų – juridiniams asmenims.
Gyventojams kompensacijų dydžiai nesikeičia – už naują elektromobilį bus galima susigrąžinti 5 tūkst. eurų, už naudotą, ne senesnį nei ketverių metų, – 2,5 tūkst. eurų. Didžiausia naujovė laukia verslo – įmonės pirmą kartą galės gauti paramą ne tik naujiems, bet ir naudotiems elektromobiliams.
APVA duomenimis, susidomėjimas tokia parama išlieka didelis – ankstesnio 35 mln. eurų kvietimo lėšos jau išnaudotos, o per pastaruosius ketverius metus parama pasinaudojo daugiau kaip 10,6 tūkst. gyventojų. Statistika rodo, kad lietuviai vis dažniau renkasi naudotus elektromobilius – juos įsigijo beveik septyni iš dešimties paramos gavėjų.
Pasak APVA, tam įtakos turėjo išaugusi naudotų elektromobilių pasiūla, mažėjančios kainos ir nuosekliai plečiamas viešųjų įkrovimo stotelių tinklas.
