Darbdaviai tampa lankstesni, tačiau darbuotojų paieškos nesibaigia
Atrodytų, prasidėjus intensyviausiam vasaros sezonui, kurorto verslai jau turėtų būti pasiruošę poilsiautojų antplūdžiui. Tačiau realybė kitokia – Palangoje vis dar neužpildyta daugiau kaip 200 darbo vietų, o dešimtys įmonių pripažįsta iki šiol nesurinkusios pilnų komandų. Nors darbuotojų paieškos prasidėjo dar pavasarį, o kai kurie verslai jų ėmėsi net metų pradžioje, kvalifikuotų specialistų trūkumas išlieka viena opiausių šio sezono problemų.
Didžiausias darbuotojų poreikis ir toliau fiksuojamas svetingumo sektoriuje – viešbučiai, restoranai ir kavinės aktyviai ieško virėjų, jų padėjėjų, padavėjų, barmenų, kambarių tvarkytojų bei viešbučių registratorių. Kadangi vietinių kandidatų neužtenka, darbuotojų ieškoma visoje Lietuvoje, organizuojant nuotolines atrankas ir kviečiant žmones atvykti dirbti į pajūrį vasaros sezonui[1].
Situacijai nesikeičiant, verslas vis dažniau atsisako anksčiau taikytų griežtesnių įdarbinimo sąlygų. Darbdaviai, kurie anksčiau ieškodavo tik ilgalaikių darbuotojų, dabar yra pasirengę priimti žmones ir keliems vasaros mėnesiams, tikėdamiesi bent laikinai užpildyti didžiausias spragas.
Pasak Užimtumo tarnybos, toks lankstumas tampa būtinybe, nes kitu atveju daliai įmonių būtų sudėtinga užtikrinti sklandų darbą sezono įkarštyje.

Laisvų darbo vietų – gerokai daugiau nei norinčiųjų dirbti
Darbo rinkos statistika atskleidžia ryškų disbalansą tarp darbdavių poreikių ir darbo ieškančių žmonių skaičiaus. Bene didžiausias atotrūkis matomas aptarnavimo srityje – padavėjams, barmenams ir baristoms registruoti net 92 darbo pasiūlymai, tuo metu tokio darbo ieško vos 16 žmonių. Panaši situacija susiklostė ir prekyboje, kur 68 laisvoms pardavėjų darbo vietoms tenka tik 29 kandidatai.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Lauros Taučiūtės teigimu, augantis turistų skaičius ir sparčiai besiplečiantis kurorto svetingumo sektorius kasmet didina kvalifikuotų darbuotojų poreikį, tačiau šiemet ši problema tapo kaip niekada ryški. Viešbučiai, restoranai ir SPA centrai personalo paiešką pradėjo dar žiemą, tačiau net ir ankstyvas pasirengimas neužtikrino, kad iki vasaros pradžios pavyks suburti visas reikalingas komandas.
Papildomų iššūkių kelia ir darbuotojų kaita. Pasitaiko atvejų, kai žmonės paskutinę akimirką apsisprendžia keisti darbovietę arba, nors jau būna priimti į darbą, taip ir nepasirodo pirmąją darbo dieną. Verslo atstovai taip pat atkreipia dėmesį į nelegalaus darbo mastą privačiame apgyvendinimo sektoriuje, kuris apsunkina sąžiningai dirbančių įmonių galimybes konkuruoti dėl darbuotojų.
Problema neapsiriboja viešbučiais – specialistų trūksta ir kitose srityse
Darbuotojų stygius juntamas ne tik turizmo versle. Štai sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su itin dideliu specialistų trūkumu – nors registruota dešimtys darbo vietų kineziterapeutams, bendrosios praktikos slaugytojams bei individualios priežiūros darbuotojams, norinčiųjų dirbti šiose srityse yra vos keletas arba jų apskritai nėra.
Panaši situacija išlieka ir statybų sektoriuje, kuriame šiuo metu siūloma beveik 90 darbo vietų. Siekdami pritraukti darbuotojų, darbdaviai siūlo konkurencingą atlyginimą – kvalifikuoti elektrikai ir suvirintojai gali uždirbti iki 2,5 tūkst. eurų į rankas, o pagalbiniams statybų darbuotojams siūloma iki 1,8 tūkst. eurų per mėnesį.
Vis dėlto vien didesnio atlygio nepakanka, todėl įmonės vis dažniau kompensuoja kelionės išlaidas, suteikia transportą ar pasirūpina apgyvendinimu, tikėdamosi, kad tokios papildomos naudos padės pritraukti daugiau darbuotojų iš kitų Lietuvos regionų.

Darbdaviai darbuotojus vilioja papildomomis naudomis
Be atlyginimų, kurie patyrusiems virtuvės šefams gali siekti beveik 5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, darbdaviai darbuotojus vilioja ir papildomomis naudomis. Sezonui atvykstantiems žmonėms neretai suteikiamas apgyvendinimas, nemokamas maitinimas, kompensuojamos kelionės išlaidos, siūlomi priedai už pardavimus, premijos už visą išdirbtą sezoną, o kai kurios įmonės suteikia ir papildomų motyvacinių naudų, pavyzdžiui, sporto klubo abonementus ar galimybę nemokamai išmokti plaukti vandenlente.
Didieji prekybos tinklai darbuotojų paieškoje pasitelkia ir rekomendacijų programas – už sėkmingai įdarbintą draugą siūlomos iki 600 eurų siekiančios premijos.
Vis dėlto gyventojai į skambius darbo pasiūlymus žvelgia atsargiai. Socialiniuose tinkluose netrūksta komentarų, kuriuose abejojama, ar skelbimuose nurodomi atlyginimai iš tiesų pasiekiami daugumai darbuotojų. Vieni teigia, kad tokias pajamas galima uždirbti tik dirbant itin ilgas darbo valandas be poilsio dienų, kiti pasakoja apie atvejus, kai realus atlygis neatitiko pažadų arba darbuotojai po bandomojo laikotarpio liko be žadėto užmokesčio.
Nors netrūksta ir sakančių, kad pajūryje užsidirbti tikrai įmanoma, daugelis sutaria, jog vien patrauklių atlyginimų pažadų šiandien nebepakanka – žmonėms vis svarbesnės tampa realios darbo sąlygos ir darbdavio patikimumas.